Anot Ramūno Gataučio, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovo, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaro, Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo išnaudojami ne visiškai efektyviai – pavieniams daugiabučiams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, todėl valstybinės institucijos dabar siekia resursus panaudoti kryptingai ir telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.

„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, nudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą kaip du dviračio ratai, nes jei dviračio vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime“, – sako ekspertas.

Sistemiškumas padės pasiekti geresnių rezultatų

Sistemiškas kvartalinės renovacijos vykdymas padėtų pasiekti geresnių rezultatų. Pirmas žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti kvartalinę renovaciją – pastatų atnaujinimas. Toliau – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir, tik atnaujinus juos, galima būtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, automobilio stovėjimo vietų, takų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.

„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – pasakoja R. Gatautis.

Svarbu įvertinti inžinerines galimybes

Kvartalinę renovaciją atlikti kokybiškai ir tvariai galima tik įvertinus kiekvieno kvartalo inžinerines ir ekonomines galimybes. Visų inžinerinių tinklų modernizavimas ir plėtros planų ir techninių sprendimų suderinimas – nemenkas iššūkis, tačiau vienintelis kelias, norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumą, yra taupyti gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas ir tausoti gamtą.

Kaip teigia R. Gatautis, norint pasiekti geriausią rezultatą, reikėtų sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas ir elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Vertinant situaciją, galima pastebėti tendenciją, kad, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Pasiruošti turi tiek gyventojai, tiek savivaldybė

Statybos ir būsto politikos grupės atstovas pastebi, kad atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Vis dėlto kvartalinė renovacija reikalauja tinkamo pasiruošimo iš gyventojų ir savivaldybės.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi atnaujinimo kvartalais patirties. Iš jų ateityje visi galėsime pasimokyti“, – pasakoja ekspertas.