Apie vis labiau populiarėjantį vietinį turizmą Lietuvoje ir su juo susijusias problemas kalbėtasi su nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktore Olga Gončarova.

– Kelionių po Lietuvą entuziastai sako labiausiai pasigendantys paprastos, suprantamos infrastruktūros –  nuorodų, ženklų, krypčių. Dažnai ieškant vieno ar kito lankomo objekto tenka pasikliauti intuicija ir vietinių nurodymais. Kodėl taip yra? Kas turėtų už tai atsakyti?

– Mums visada rūpi keliautojo Lietuvoje patirtis ir mes norime, kad turizmo infrastruktūra būtų aukšto lygmens. Tikrai negalima pasakyti, kad viskas yra blogai, kad infrastruktūra yra prasta. Iš tiesų net septyni iš dešimties vietinių turistų, kuriuos mes apklausėme šiais metais, kaip tik teigia, kad infrastruktūra ir pramogų bei paslaugų pasiūla yra pakankamai gera. Ženklinimas prie tam tikrų lankytinų, turistinių vietų net ir didžiuosiuose miestuose nėra pakankamas. Jeigu ir yra ženklinimas, tai dažniausiai jis būna tik lietuvių kalba. Ir jeigu mes jau kalbame ir apie užsienio keliautojus, kurių ir regionai, ir didieji miestai laukia, tai vertėtų atkreipti dėmesį į šį trūkumą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Antras klausimas dėl ženklinimo, tai yra rudi ženklai, kurie nurodo kultūros paveldo objektus. Prie jų nėra jokios informacijos ir vėlgi jie yra tik lietuvių kalba, o tai ne visiems yra suprantama. Taip pat labai svarbus klausimas – darbo laikas. Lankytinų objektų darbo laikas yra tikrai opi problema. Ir mes tikrai kalbame apie tai savivaldybėms. Savaitgaliais, kai yra didžiausias vietinių turistų antplūdis, jie tiesiog negali patekti į lankytinus objektus. Todėl reikėtų kalbėtis su savivaldybėmis, kad jie turistams, atvykstantiems į regioną, užtikrintų tinkamą darbo laiką. Jei norime, kad turistai atvyktų į regionus, į mažesnius miestelius, tai mes ir turime jiems sudaryti tokias sąlygas, kad jie atvažiuotų ir nepamatytų uždarytų durų.

Viešieji tualetai daugelyje vietų iki šiol yra opi problema, nes net jeigu jie ir yra, jie būna uždaryti arba tikrai nėra švarūs.

– Keliautojams kliūva aukštokos kainos ir už paslaugas, ir už maitinimą, apgyvendinimo paslaugas.

– Vertinant tai, kad didžiausią paslaugų kainą sudaro apgyvendinimo paslaugos, o apgyvendinimo paslaugos pas mus, manome, tikrai yra labai kokybiškos ir aukšto lygio. Antroje vietoje išlaidas sudaro maitinimas. Vėlgi, mes turime puikių restoranų, mes kalbame apie tai, kad žmonės gauna tikrai kokybišką paslaugą, tai ji tikrai negali būti pigi, nes reikia išlaikyti darbuotojus, turėti sutvarkytą viešbutį. Kalbant apie vietinius turistus, tyrimo duomenimis, grubiai per vieną kelionę vieno savaitgalio žmogus išleidžia apie 119 eurų, jeigu jis lieka nakvoti apgyvendinimo įstaigoje, o 5 dienų kelionei reikėtų turėti apie 400 eurų.

– Ne vienas pagalvos, kad pridėjus dar kelis šimtus eurų būtų galima mėgautis turkiška saule. Tai turbūt daugeliui tenka spręsti, ką rinktis?

– Taip, bet vertinant mūsų atliktą tyrimą, matome, kad Lietuvos žmonės nori keliauti ir pažinti savo kraštą. Iš tiesų ir per pandemiją žmonės atrado Lietuvą ir tapo madinga keliauti Lietuvoje. Tačiau per vienas atostogas žmonės būtinai išvyksta kažkur kitur, o Lietuvą, kadangi ji yra maža, jauki, patogi keliavimui, jie pasilieka arba savaitgaliams, arba vienai dienai.