„Priklauso daug kas nuo šalių pasiūlytų kandidatų, kas bus NATO būsimuoju vadovu, manau, kad reikia palaukti bent jau Vilniaus viršūnių susitikimo, jo metu, manau, pagrindinės pavardės išaiškės“, – penktadienį Lietuvos radijui sakė A. Anušauskas.

Į klausimą, ar tarp svarstomų pavardžių yra lietuvių, ministras atsakė, kad šiuo metu pavardės, bent tuose formatuose, kuriuose jis dalyvauja, nesvarstomos išvis, o vertindamas galimybę, kad bus siūlomas Rytų flango atstovas, pabrėžė jų realistinį Rusijos grėsmės vertinimą.

Aš manau, kad Rytų flango žmonės galbūt nėra tokie minkšti, jei taip galima išsireikšti, politikai, realiau mato ir vertina grėsmes.

„Aš manau, kad Rytų flango žmonės galbūt nėra tokie minkšti, jei taip galima išsireikšti, politikai, realiau mato ir vertina grėsmes, ir tą mes darėme gerokai anksčiau negu kitos valstybės, kurios galiausiai suvokė, kad ši valstybė savo agresyvia politika kelia grėsmę tarptautinei tvarka ir saugumui, ir ne tik Europoje, bet visame pasaulyje“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį viršūnių susitikimą 31 NATO narė sprendžia galvosūkį dėl naujojo organizacijos generalinio sekretoriaus.

Jenso Stoltenbergo, kuris Aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pratęsta vieniems metams – iki šių metų spalio.

Tarp galinčiųjų jį pakeisti minėti Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), bet ji pastarosiomis dienomis viešai paskelbė nesanti kandidatė, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace’as (Benas Volesas).

NATO narėms kol kas nepavykstant rasti bendro pasirinkimo, diplomatai vis dažniau kalba apie galimybes, jog J. Stoltenbergo bus paprašyta likti poste.