Sužavėjo art nouveau stilius

R. Mikšiūnas – jaunasis mokslininkas. Baigęs biologijos studijas ir apsigynęs mokslų daktaro disertaciją, dabar jis dirba Vilniuje Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriuje akademinį darbą su kamieninėmis ląstelėmis. Laisvą nuo darbo laiką vyras skiria savo pomėgiui – domisi architektūra ir konstruoja lego.

„Nuo mažens mėgau visokius rankdarbius, o dar prieš baigdamas mokyklą, 2010-aisiais, susidomėjau architektūra, – pasakoja vyras. – Mano mama lietuvė, bet užaugo Liepojoje – seneliai buvo išvažiavę ten dirbti. Ji svajojo vėl aplankyti Liepoją, ją apėmė nostalgija vaikystės vietoms, tai mes pradėjome ten važinėti. Būtent Liepojoje mane kokiais 2008 m. užkabino architektūra – pradėjau domėtis, fotografuoti. Panašiu metu pradėjau vis dažniau vaikščioti po Vilniaus senamiestį, miesto centrą, pastebėti pastatus, jais domėtis. Jau studijuodamas biologiją Vilniaus universitete pirkau architektūros gidus, kitą literatūrą, daug skaičiau šia tema.“

Besidomėdamas architektūra Rokas atrado mėgstamiausią architektūros stilių – art nouveau (pranc. naujasis menas), juo ilgą laiką žavėjosi, bet po kurio laiko jo dėmesys nukrypo į Kauno modernizmą. Iki dabar prisimena, kaip 2018 m. pirmą kartą atvyko į Kauną su konkrečiu tikslu – pasižiūrėti į art deco (pranc. trumpinys iš art decoratif – dekoratyvusis menas) ir kitus tarpukario modernizmo pastatus. Mat Vilniuje, anot pašnekovo, modernizmo pastatų nėra tiek daug, kaip Kaune. Vilniuje statybų bumas prasidėjo 1937–1939 m., likus keletui metų iki karo, tad sostinėje nėra tokios paletės tarpukario modernizmo.

Butauto Barausko nuotr. 

Sukonstravo modernistinius pastatus

Rokui dabar ir pačiam įdomu, kad kilo mintis susieti architektūrą ir lego. Sako, vaikystėje svajojęs apie lego konstruktorius, o jau suaugus kilo mintis pamėginti iš konstruktoriaus kaladėlių kurti pastatus. Galvojo: modernizmas yra paprastų geometrinių formų, todėl lego kaladėlės turėtų kaip tik tikti.

„Pamenu, tada ilgai svarsčiau apie rinkinį „Lego architecture studio“, kuriame – tik baltos ir permatomos kaladėlės, nėra jokių instrukcijų, dėlioji, ką nori, tik paprastos modernistinės architektūros gairės, – pasakoja pašnekovas. – Dvejojau, nes tai brangus rinkinys. Tačiau man pasisekė – gavau jį dovanų.“

Tada jaunuolis ir kibo į darbus. 2018 m. sukonstravo Kauno centrinį paštą. 2019 m. prisijungė prie projekto „Open House Vilnius“ (kartą per metus vykstantis atviras architektūros festivalis, kviečiantis aplankyti daugiau nei 50 pastatų Vilniaus mieste – aut. past.) ir sukonstravo Venclovų namą-muziejų, kuris irgi yra modernistinis pastatas.

Žmonės pasaulyje apie Iljinų namą ir modernizmą Lietuvoje jau tikrai sužinojo, tad savo misiją, galima sakyti, įvykdžiau.

Artėjant Kauno – Europos kultūros sostinės – metams jis sugalvojo šiai progai konstruoti Kauno modernizmo pastatus. R. Mikšiūnas ėmėsi iniciatyvos ir 2020 m. pateikė paraišką Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ programai „Modernizmas ateičiai“. Jis papasakojo, kad yra labai susižavėjęs modernizmu ir nori iš lego kaladėlių statyti žinomus Kauno pastatus. Programos „Kaunas 2022“ darbuotojai jam pasiūlė vesti dirbtuves vaikams.

„Susidomėjau šia idėja, tik per karantiną 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje vesti lego dirbtuves vaikams teko nuotoliu, o tai nebuvo labai paprasta. Tačiau su vaikais dirbti buvo įdomu“, – teigia pašnekovas.

Butauto Barausko nuotr.

Vėliau jam atsirado kita galimybė – sukonstruoti 2,5 x 3,5 m dydžio lego užuolaidą Kauno centriniame pašte pagal programą „Kaunas 2022“ vykstančiai parodai „Modernizmas ateičiai 360/365“.

„Su organizatoriais nusprendėme iš lego kaladėlių atkurti Centrinio pašto grindų raštą, kuris kartu su visu pastatu yra svarbus kultūros paveldo objektas. Žmonės galbūt retai galvą nuleidžia į grindinį, o kai stovės užuolaida, tai jau tikrai pamatys tą raštą. Tai buvo gigantiškas projektas, kuriame panaudota net 60 tūkstančių kaladėlių, savaitę jį konstruoti padėjo penkiolika žmonių“, – pasakoja Rokas.

Idėjų ir darbų – gausybė

2021 m. jis dar kūrė Vinco Krėvės Mickevičiaus muziejaus Vilniuje modeliuką, nes tas muziejus yra įsikūręs modernistiniame pastate. Po karantino R. Mikšiūnas vyko į Tel Avivą ir ten interpretavo tris modernistinius pastatus.

Teko dirbti ir su serialo „Trolių ferma“ kūrėja studija „Dansu films“, kuri paprašė iš kaladėlių užsklandai sukurti ateities pastatą, – jis sukūrė dangoraižį. Tai dar toli gražu ne visi projektai, kuriuose Rokas dalyvavo per kelerius pastaruosius metus.

„Paskutiniame projekte „Kaunas 2022“ pasiūlė iš lego kaladėlių atkurti skulptūrą „Palangos Juzė“. Tai buvo toks nostalgiškas, atminties momentas – skulptūros, kuri buvo ant nugriauto siuvyklos pastato, nebėra, bet ji atgimė sukurta iš lego“, – pasakoja vyras. – Tą skulptūrą dabar galima išvysti Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Laisvės al. 57.“

Pašnekovui darbų netrūksta ir šiais metais. Dalyvavo JAV gyvenančio kybartiečio Mariaus Vilemaičio projekte, kurio tikslas buvo atkurti Kybartų miestelį iš lego. Savaitę Rokas mokė vietinius vaikus kurti iš  kaladėlių, o toliau jau jie patys nuspręs, kurį miestelio pastatą norės sukonstruoti.

Bendrovės „Telia“ užsakymu vyras iš kaladėlių sukūrė taksofoną, kuris dabar naudojamas kaip vizualas siekiant pritraukti žmones dalyvauti idėjos, kam galima panaudoti senus taksofonus, konkurse.

Dirba Rokas ir dar prie vieno didelio projekto, apie kurį kol kas daug negali pasakoti, bet pažada, kad jau gegužės pabaigoje jis visur nuskambės labai garsiai.

Butauto Barausko nuotr.

Pirmasis lietviškas lego

Ko gero, didžiausias Roko projektas, prie kurio jis dirbo dvejus metus, – J. ir A. Iljinų namo Kaune maketas. Šio namo dizainas, pašnekovo teigimu, labai kaunietiškas, optimistinis, su apvaliu langeliu. Pats namas primena laivą, o tai, matyt, buvo didelis įkvėpimo šaltinis to meto architektams.

„Norėjau sukonstruoti didesnį modernistinį pastatą ir parodyti tą architektūrą pasauliui. Pradėjau jį konstruoti 2020 m., bet tada padėjau į šalį, nes reikėjo apsiginti disertaciją, turėjau daug darbo. Vėl prie modelio sėdau 2022 m. vasarą, o užbaigiau lapkritį. Šių metų pradžioje pateikiau jį konkursui „Lego Ideas“ kaip kandidatą tapti vienu iš oficialių konstruktoriaus rinkinių“, – pasakoja pašnekovas.

Jo kūrinys perėjo pirminį atrankos etapą, kuris truko iki gegužės pradžios ir per kurį turėjo surinkti 10 tūkst. patiktukų. Kai projektas surenka 10 tūkst. balsų, gamintojai jį ima svarstyti ir nusprendžia, ar jis taps rinkiniu, ar ne. Lego modelius vertina nuo gegužės iki rugsėjo, o rezultatus pateiks šių metų rugsėjį.

„Konkurencija didelė, konkurse dalyvauja dar 70 modeliukų, tad, realiai žiūrint, galimybių mažai. Tačiau žmonės pasaulyje apie J. ir A. Iljinų namą ir modernizmą Lietuvoje jau tikrai sužinojo, tad savo misiją, galima sakyti, įvykdžiau“, – sako Rokas.

Jei jo sukurtas modelis būtų atrinktas, tai būtų pirmasis lietuviškas „lego rinkinys. Tiesa, autorinės teisės atitektų bendrovei „Lego“, o kūrėjas gautų dovanų čekį nusipirkti naujų detalių, jam būtų skiriamas 1 proc. pelno, gauto už parduotus rinkinius.

Butauto Barausko nuotr.

Konstravimas tapo darbu

Roko įsitikinimo, iš  lego kaladėlių gali konstruoti visi – techniškai tai nesudėtinga. Tačiau reikia kantrybės, užsispyrimo ir kruopštumo. Tiesa, dar turi patikti toks krapštymasis – toli gražu ne visi tai mėgsta.

Paklaustas, ar daug lego rinkinių turi namuose, R. Mikšiūnas nustebina – vos kelis. Sako, jam patinka lego botaninė kolekcija, tad turi bonsą, orchidėją. Dar namuose turi kelis „StarWars“ kolekcijos rinkinius.

Jau sukomplektuotų lego rinkimas, pasak pašnekovo, toli gražu ne tas pats, kas kurti kažką pačiam. Sukomplektuoto konstruktoriaus rinkimas pagal instrukciją – tarsi meditacija, kai nereikia nieko galvoti. Kai kažką mėgini sukurti pats, procesas kur kas sudėtingesnis.

Butauto Barausko nuotr.

„Tiesą pasakius, dabar jau beveik nebėra laiko prie jų prisėsti tiesiog pramogai, kaip kažkada anksčiau, nes didžiąją laisvalaikio dalį užima projektai. Lego konstravimas – man daugiau nei pomėgis. Kartais juokauju, kad gyvenu dvigubą gyvenimą: dieną atlieku eksperimentus laboratorijoje, o vakarais konstruoju lego. Vis dėlto su malonumu skiriu konstruktoriams savo laisvalaikį, nes matau prasmę skleisti žinią apie tarpukario modernizmą ir jo išskirtinumą. Džiugu matyti, kad mano darbai kitus džiugina. Manau, menas, kad ir kokios jis formos, yra svarbus – žmogus šiek tiek atitrūksta nuo realybės, pabūna kitame pasaulyje“, – teigia R. Mikšiūnas.

Kas Roko kūrybiniuose planuose? Sako, kad norėtų sukonstruoti Kauno „Pažangos“ rūmus, – jau seniai ta mintis sukasi, tik laiko vis neužtenka. Tačiau jis visada atviras visoms įdomioms idėjoms.