Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, kad tarp Baltijos šalių nesutarimų dėl to nėra, tačiau svarbu sulaukti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatų.

„Mes neturime nesutarimų, turime susitarimą, tai yra Baltijos šalių projektas, visi norime tai paspartinti ir darome viską, kas įmanoma, kad būtų paruoštos techninės sąlygos tai paspartinti, todėl laukiame studijų. Tai ne politinis klausimas, tai techninis klausimas, ar tai įmanoma ir ką mes turime padaryti, ir po tų tyrimų galime susitarti dėl konkretaus laiko grafiko“, – spaudos konferencijoje Taline penktadienį sakė K. Kallas.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis taip pat teigė, kad politinė valia judėti greičiau yra tarp visų Baltijos valstybių, tačiau kada tai įvyks, yra techninis klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas.

„Visi sutinkame, kad turime judėti taip greitai, kaip įmanoma techniniu lygmeniu, bet tikrai politinė valia ir ryžtas yra tarp mūsų visų“, – sakė K. Karinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad atsiribojimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų yra saugumo ir energetinės nepriklausomybės pagrindas. Ji pažymėjo, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą.

„Deja, mes turime tiesioginės patirties, kaip Rusija energiją naudoja kaip ginklą. Taip pat šią žiemą matėme sistemingus Rusijos bandymus sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl negalime atmesti net šios menkiausios galimybės, kad Rusija kritiškiausiais momentais gali išnaudoti mūsų priklausomybę nuo savo elektros tinklų“, – teigė premjerė.

Jos teigimu, visos Baltijos šalys siekia kuo spartesnės sinchronizacijos, tačiau „velnias slypi detalėse“, kurias išaiškinti turi laukiamos techninių galimybių studijos.

Pasak Estijos premjerės, studijų rezultatai turėtų būti birželio mėnesį.

Latvijos ir Estijos premjerai taip pat pasveikino Lietuvos neseniai atliktą izoliuoto darbo bandymą. Pasak K. Karinio, tai rodo, kad Baltijos šalių tikslas sinchronizuotis su Europa pasiekiamas ir artimesnis nei manyta iš pradžių.

Sinchronizuotis su Vakarų Europa Lietuva siekia jau 2024 metais. Tačiau pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.

Be kita ko, K. Karinis kaip didelį potencialą Baltijos šalyse įvardino vėjo, ypač jūros vėjo energiją. Anot jo, su tuo susijusiems projektams įgyvendinti taip pat reikia infrastruktūros, kuri labiau susietų Baltijos šalis su centrine Europa.