Prezidento kanceliarijos paskelbtame pranešime E. Levitas pažymėjo, kad valdančioji koalicija neturi vieningos nuomonės apie kandidatus į prezidentus: jį palaiko „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Naujoji vienybė“, o „Jungtinis sąrašas“ ir opozicinė partija „Pirmiausia – Latvija“ remia kitą kandidatą.

„Nė vienas neturi aiškios daugumos. Tokiais atvejais gali nutikti taip, kad partijos, kurios neatstovauja Latvijos vakarietiškam kursui, renkant prezidentą turės lemiamą balsą. Būtų naivu galvoti, kad tokie balsai būtų atiduoti šiaip, be jokių politinių ketinimų“, – pažymėjo prezidentas.

Jo nuomone, tai būtų ženklas, kad tokį svarbų klausimą, kaip prezidento rinkimai, spręs prokremliškos ir oligarchų grupės. Tai, pasak E. Levito, paliktų dėmę ant prezidento posto ir būsimam prezidentui būtų sunku atstovauti Latvijos interesams ir palaikyti pasitikėjimu pagrįstą dialogą su sąjungininkais. Taip pat kiltų abejonių dėl Latvijos politinio kurso.

„Esant trapiai saugumo padėčiai, tai siųstų neteisingus ženklus mūsų pačių piliečiams, mūsų sąjungininkams ir Maskvai“, – aiškino prezidentas.

E. Levitas paragino Uldį Pileną – kitą kandidatą į prezidentus, kurio kandidatūrą iškėlė viena iš koalicijos partijų, – pasekti jo pavyzdžiu, nes tai, prezidento nuomone, padėtų koalicijai sutarti dėl bendro kandidato į prezidentus.

Iki šiol buvo minėti du galimi kandidatai į Latvijos prezidento postą – dabartinis prezidentas E. Levitas ir U. Pilenas, verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas, kurio kandidatūra buvo oficialiai iškelta trečiadienį.

Kelti E. Levito kandidatūrą planavo „Nacionalinis susivienijimas“.

Nė vienas iš kandidatų neturi įtikinamos paramos parlamente, o koalicija nėra sutarusi dėl bendro kandidato. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“ trečiadienį sakė, kad jo partija gali iškelti savo kandidatą į šį postą.

Latvijos prezidento rinkimai Saeimoje vyks paskutinę gegužės dieną.