– Ar teisingas posakis, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?

– Dažniausia slogos priežastis – peršalimo ligos, kurias sukelia virusinės infekcijos. Kiekviena infekcija turi jai būdinga eigą, bet statistiškai pirmas tris paras pasireiškia intensyviausi simptomai. Ir sloga būna intensyviausia. Pasveikstama maždaug per septynias paras.

– Jei sloga užsitęsia, tai jau – turbūt nebe sloga?

– Užsitęsusi sloga gali signalizuoti apie komplikaciją, pavyzdžiui, sinusitą. Apsunkęs kvėpavimas gali būti ir dėl dėl iškrypusios nosies pertvaros ar lėtinės slogos, t. y. rinito. Taip pat viena iš priežasčių neretai būna ir alergija.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– O kaip dėl purškalų į nosį. Ar savigyda ir besaikis preparatų naudojimas gali pridaryti žalos?

– Na, lietuviai pakankamai kantrūs. Matau tendenciją, kad ir į gydytojus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Nelinkę piktnaudžiauti vaistais, kurių, beje, galima įvairių įsigyti vaistinėse be recepto. Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti. Kiekvienas vaistas yra tinkamas, jei naudojamas pagal paskirtį ir laikantis nurodymų. Svarbu purškalus naudoti ne per ilgai. Kaip minėjau, virusinė infekcija būna intensyviausia pirmas tris dienas, tad tiek laiko ir užtektų purkšti ar lašinti į nosį atitinkamus preparatus, palengvinančius kvėpavimą.

Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti.

 

– Ar tiesa, kad per ilgai purškiant nosies purškalus, daugiau kaip 5–7 dienas, galima įsitaisyti ir medikamentinį rinitą?

– Taip. Medikamentinis rinitas yra sloga, kurią sukelia per ilgas tam tikrų vaistų naudojimas, nes sukeliamas priešingas efektas – nosies kriauklių kraujagyslių išsiplėtimas. Toks rinitas pasireiškia nosies užgulimu, didesniu sekreto kiekiu.

– Kaip reikėtų gydyti medikamentinę slogą?

– Pirmiausiai reikėtų nutraukti to vaisto naudojimą. Tam tikriems simptomams malšinti vaistai yra keičiami, bet juos turėtų skirti gydytojas. Pavyzdžiui, – steroidinius purškalus, kurie mažina uždegimą. Na, tiems, kurie nelinkę kreiptis į medikus, rekomenduočiau pakeisti anksčiau naudotą purškalą jūros vandeniu. Šie purškalai į nosį būna įvairios druskų koncentracijos. Kai kada prireikia netgi chirurginio gydymo. Tačiau tai – kraštutinis atvejis, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas.

– Kai kurie žmonės, nors ir neserga alergija, bet prasidėjus slogai, sako, jiems padeda vaistai nuo alerginės slogos. Ar jie nekelia pavojaus, saugu naudoti?

– Į nosį purškiami vaistai nuo alergijos dažniausiai būna hormoniniai. Veiksmingiausi jie būna maždaug devintą parą nuo slogos pradžios, kai jau atsiranda komplikacijų, nes jie mažina uždegimą. Na, o pirmomis paromis, esant virusinei infekcijai, jie nebus tokie efektyvūs. Nors trumpalaikis vaistų nuo alerginės slogos naudojimas nėra pavojingas, juos turėtų skirti gydytojas.