Septyni kūriniai, pavadinti projektu „Atgimimo inkilai“, vėliau bus parduoti aukcione, o pinigai skirti vaikų, Ukrainos kare netekusių vieno ar abiejų tėvų, atostogoms. Surinktas lėšas ketinama paaukoti organizacijai „Stiprūs kartu“.

„Žiūrint į inkilą galima pamatyti gyvenimo istoriją, matosi, kokios detalės panaudotos – ar langas, ar vaiko lovelė, durų stakta. Norėjome, kad būtų matoma istorija. Kai kurių inkilų dalimi tapo bombų skeveldros, kurios subombardavo namus. Tai irgi turi energetinio svorio“, – BNS sakė J. Vaitkutė.

Ji pasakojo, kad idėja sukonstruoti inkilus kilo likus maždaug mėnesiui iki Šv. Velykų. Ėmus busti gamtai ir pasitinkant pavasarį, anot menininkės, suvokimas, kad šalia vyksta karas davė mintį įprasminti atgimimą ir pakalbėti apie nepalaužiamą ukrainiečių dvasią, kuri pavasarį turi dar stipriau atgimti.

Kai kurių inkilų dalimi tapo bombų skeveldros, kurios subombardavo namus. Tai irgi turi energetinio svorio.

„Sugalvojom gaminti inkilus, nes grįžta paukščiai, tai atgimimo simbolis, bet ir laikinų namų, kuriuose daug ukrainiečių gyvena šiuo metu Europoje, nes priversti bėgti dėl karo. Taip gimė mintis gauti subombarduotų namų nuolaužų“, – pasakojo J. Vaitkutė.

Po pokalbio su Lvivo teatro atstovais parsivežti nuolaužų iš Ukrainos į šį miestą vyko kūrybininkas A. Kadzevičius.

„Nuvažiavo, pamatė namus, karo zoną. Susipažino su šeima, kuri tvarkė subombarduotus namus. Toje vietovėje žuvo penki žmonės, du buvo sužeisti. Iš tų penkių žuvusių buvo sutiktos Olios tėvai. Kaip tik likvidavo vietoje nuolaužas, rinko. Aurimas asmeniškai paklausė, ar kiekvieną detalę gali paimti, papasakojo idėją“, – sakė menininkė.

Anot jos, tarp gyvenimus atspindėjusių nuolaužų  – lovos atlošas, kokliai, proprosenelių laikrodis, durys. Visi šie daiktai tapo tarsi statybinėmis atliekomis, tačiau, menininkės teigimu, įprasmino kažkieno septynis gyvenimus – penkių žuvusių ir poros sužeistų. Tiek pagaminta ir inkilų.

„Turiu durų staktą su raktais spynoj, suoliuką, ant kurio sėdėjo – tai ne šiukšlės, tai buvę gyvenimai. Olia pasakė Aurimui: važiuok namo, apkabink tėvus, kol dar gali, – pasakojo J. Vaitkutė. – O kai parvežė tas nuolaužas, atėjau į studiją ir ten buvo tų namų kvapas. Buvo labai sunku tai suprast – tai kapas, paminklas, monumentas. Atrinkau, dėliojau kaip paveikslus“.

Anot jos, inkilais virtusios nuolaužos nebuvo pagražintos, medžiagos naudotos natūralios. Kiekviena detalė tarsi primena apie kadaise buvusius saugius namus ir tai, kad nuolaužos gali būti prikeltos naujam gyvenimui, tapti viltimi rasti namus paukščiams.

Kol kas aukcionų data, anot J. Vaitkutės, nėra žinoma. Planuojama, kad jie galėtų vykti virtualiose platformose, pristatant kiekvieną inkilą.

Penktadienį menininkai, prie kurių prisijungė ir fotografas bei kiti kūrėjai, ketina paviešinti filmuką, kaip gimė inkilai. Jo fone, anot J. Vaitkutės, bus girdimi bombų skeveldromis sukurti garsai.