Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Stabilumo programoje daroma prielaida, kad nuo 2024 metų vėl bus pradėtos taikyti nacionalinės ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės. Numatoma, kad 2024–2026 metais valdžios deficitas sudarys atitinkamai 1,7 proc. 1,4 proc. ir 0,9 proc. BVP.

Nepaisant deficito mažėjimo, nominalios valdžios išlaidos didės dėl jos biudžetų didėjančių pajamų ir ES lėšomis įgyvendinamų investicijų projektų.

Projektuojama, kad valdžios skola 2023 metais sumažės 0,6 proc. punkto BVP ir sieks 37,8 proc. BVP, o tai daugiausia lems mažesnis valstybės biudžeto deficitas.

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu skolos ir BVP santykis bus mažiau negu 40 proc. BVP ir 2026 metų pabaigoje sieks apie 38,6 proc. BVP.

Programoje pažymima, kad pernai Lietuvos ekonomika augo 1,9 proc., o šiemet augimas sulėtės iki 0,5 procento. Teigiama, jog ekonominį aktyvumą slopins išliekanti įtampa dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, nestabili išorės aplinka, stiprėjantis 2022 metais pradėtos griežtinti monetarinės politikos poveikis vidaus ir užsienio paklausai.