Gausus būrys žmonių, neabejingų istorinei atminčiai, ne tik įprasmino sukilimo sukaktį, bet ir prisiminė Lietuvos ir šio krašto istoriją. Renginio dalyviai stebėjo Kauno pavieto Laisvųjų šaulių pasirodymą.

Apie tai, kad pakaunės gyventojai išties buvo aktyvūs 1863–1864 m. sukilimo metu, liudija šiame krašte esančios istorinės vietos.

Šiulių kaime (Zapyškio seniūnija) prižiūrimas ir tvarkomas sukilėlių kapas, vadinamas Lenkapiu. Čia palaidotas nežinomas skaičius (manoma, kad keliolika) 1863 m. balandžio 7 d. Lekėčių mūšyje su caro kariuomene žuvusių sukilėlių. Anot istoriko Vytenio Almonaičio, šioje vietoje yra palaidoti patys pirmieji žuvę devyni 1863–1864 m. sukilimo dalyviai Kuro girininkijoje.

Minint sukilimo 20-metį, jo rėmėjai šalia kovotojų kapų seniausioje pušyje įrėžė 1863 m. datą ir į medį įkėlė koplytėlę, kuri išliko iki šių dienų. 1927 m. Kuro gyventojas Vincas Tamulaitis su kaimynais sutvarkė kapą ir pasodino devynias pušeles, kurios simbolizuoja žuvusius sukilėlius. Ši vieta naujai atgimė 1963 m., minint sukilimo 100-ąsias metines. Ežerėlio istorijos mokytojo iniciatyva buvo pastatytas liaudies ornamentais puoštas medinis paminklas. Vėliau pastatytas akmeninis paminklas, simbolizuojantis vėtrų nulaužtą ąžuolo kamieną. 1999 m. sutvarkyta aikštelė aplink kapavietę, įrengta poilsiavietė.

Digrių kaime (Alšėnų seniūnija) išlikę buvusios Penktadienio (Pėtnyčios) koplyčios fragmentai. Sukilimo metu būtent nuo šios koplyčios iki Aleksoto tilto buvo surengta patriotinė-religinė pasipriešinimo prieš Rusijos valdymą procesija. Protestuotojai nešė kryžius, vėliavas, altorėlius, jiems vadovavo trys Augustinų ordinui priklausę kunigai. Ši procesija ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinės valdžios atstovai užkirto tam kelią išardydami dalį perkėlos per Nemuną. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota.