Ilgametė tradicija

Tradiciją Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventėms bendruomenę suburti bendrai veiklai Kauno dailės gimnazija puoselėja daug metų. Šiemet dienos šviesą išvydo net keli kūriniai. Lipdami laiptais į Žaliakalnyje, Daugirdo gatvėje, esančio pastato antrą aukštą gimnazijos svečiai gali dirstelėti į senus daiktus, kurie atgimė moksleivių piešinių parodoje „Daiktai šneka“. Kažkas namuose radęs senelės medalioną jį perkėlė ant balto lapo. Kažkas spalvotais pieštukais papasakojo seno fotoaparato istoriją.

Likus kelioms savaitėms iki Vasario 16-osios, gimnazistai jėgas sutelkė dar vienam darbui – kūrė įspūdingą tautiniais motyvais puoštą kilimą. Viskas prasidėjo nuo storos paltinės medžiagos, vilnos ir minties mokinius artimiau supažindinti su vėlimo technika. Pirmiausiai medžiagos gabalas keliavo į patyrusių vienuoliktokų rankas, vėliau – į jaunesnių moksleivių. Paskutiniai prisilietimai prie kilimo teko jauniausiems gimnazijos moksleiviams.

„Kilimą nusprendėme puošti tautiniais motyvais. Rinkomės įvairių spalvų vilną, bet viską sujungė geltona, žalia ir raudona“, – Kauno dailės gimnazijos mokytoja Dovilė Rukšėnienė skaičiavo, kad buvo sunaudota apie 1 kg vilnos, kuri virto paukšteliais, kanklėmis, širdelėmis, gėlėmis ar jautriais, Lietuvai skirtais, žodžiais.

Komanda: D. Rukšėnienė dėkojo kiekvienam prisidėjusiam prie vėlimo proceso. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Įtraukė visus norinčius

Vėlimas, anot dailės mokytojos, yra technologija leidžianti pasigaminti ne tik visiems žinomus veltinių batų, bet ir žaislų, paveikslų, krepšių ar net papuošalų. Yra kelios vėlimo technikos: nuno vėlimas ant audinio, šlapias vėlimas ir  sausas-adatos vėlimas.

Pastarasis būdas buvo pritaikytas kilimui kurti. D. Rukšėnienė džiaugėsi, kad kūrybos procesas įtraukė ne tik mokinius ir mokytojus. Savo pėdsaką kilime galėjo palikti ir į Kauno dailės gimnaziją sugužėję atvirų durų lankytojai. Vėlimo technika, anot dailės mokytojos, kurios rankos kuria tikrus stebuklus, nesudėtinga. Tik reikia būti atsargiems su adatomis, kurios primena nedidelius žvejų kabliukus.

„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, manau, kad prie kilimo prisidėjo daugiau nei 100 porų rankų. Procesas įtraukė visus – ir tuos, kurie jau yra bandę velti, ir tuos, kuriems tai visiškai nauja patirtis“, – galutinį rezultatą – 7 m ilgio ir 1 m pločio kilimą kartu su gimnazijos moksleiviais rodė D. Rukšėnienė.

Dovanos lėlininkams

Prasidėjus karui Ukrainoje, Kauno dailės gimnazijos bendruomenė labai atsakingai pažiūrėjo į situaciją ir surengė net du aukcionus. Antrojo, vos prieš kelias savaites surengto, aukciono metu buvo surinkta 4 tūkst. eurų. Visi pinigai buvo skirti naujiems radarams įsigyti.

„Pagalvojau, kad būtų buvę šaunu kilimą sukarpyti gabaliukais, parduoti juos, o surinktus pinigus skirti Ukrainos kovotojams“, – kalbėjo dailės mokytoja.

Visgi kilimas žirklių išvengė. Kelias dienas eksponuotas viename didžiųjų prekybos centrų, šios savaitės viduryje meno kūrinys iškeliavo į Kauno valstybinį lėlių teatrą, kur papuoš vieną iš sienų.

„Nusprendėme kilimą padovanoti. Bus smagu ir teatro lankytojams, ir patiems mokiniams, kai atėję pažiūrėti spektaklio matys savo rankų darbą“, – D. Rukšėnienė neabejojo, kad Kauno dailės gimnazijos bendruomenė sukurs dar ne vieną kilniam tikslui skirtą meno kūrinį.