Laikas ir žmonės daug ką sugriovė

Kurhauzas yra vienas įstabiausių Kuršių nerijos šiaurinės dalies kultūros paveldo objektų. 1900 m. Smiltynę prijungus prie miesto, ji tapo pagrindiniu Klaipėdos kurortu, o 1901 m. pastatytas kurhauzas tapo šios vietos užstatymo dominante. Tai buvo moderniausias to meto viešbutis Lietuvos pajūryje. Pastatas žymus tam laikotarpiui būdinga šveicariško stiliaus su jugendo elementais stilistika. Smiltynės kurhauzas išsiskiria dominuojančiu tūriu, stogo forma, būdinga pagrindiniam fasadui simetrine kompozicija, dekorui panaudotais fachverko elementais. Pastato stilių atitinkantis dekoras panaudotas ir mediniame priestate.

Kurhauzo pastatas sėkmingai funkcionavo iki 1940 m. Labiausiai jis nukentėjo 1978 m. atliktos rekonstrukcijos metu, kai buvo nugriauta mūrinė pastato dalis iki pirmo aukšto, sunaikinti autentiški fasadų apdailos ir dekoro elementai, taip pat įspūdingos architektūros išorės laiptai. Interjere išliko tik vidiniai laiptai ir pirmo aukšto koridoriaus arkos. Kurhauzo pastatas buvo pritaikytas „Klaipėdos“ viešbučio filialui, o mediniame priestate veikė kavinė. Kelis dešimtmečius pastatas nebuvo eksploatuojamas. Tik 2006 m. pradėti tyrimų ir projektavimo darbai.

Neužsidarys nuo visuomenės

Vėliau, po ilgų derybų, kauniečiai verslininkai Paulius Tamošiūnas ir Saulius Jonaitis įsigijo Smiltynės kurhauzą.

„Visuomenė gali nenuogąstauti, kad kurhauzo neliks ar jis nebus prieinamas visuomenei. Buvęs kurhauzas virs apartamentų viešbučiu. 70 proc. apartamentų bus parduoti, o jų savininkai galės dalyvauti viešbučio platformoje. Per abu pastatus bus įrengta apie 50 apartamentų“, – pridūrė pašnekovas.

Investicijos į šį projektą siekia 7 mln. eurų, jau investuota 3 mln.

„Džiaugiamės Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento požiūriu į šio projekto atgaivinimą, tikrai juntame institucijų palaikymą. Neseniai sulaukėme 250 tūkst. eurų kultūros paveldo objektų tvarkybos kompensacijos“, – tvirtina P. Tamošiūnas.

Atkurs ir laiptus

Nepaisant biurokratinių trukdžių, kurhauzo atgimimas įsibėgėjęs. Šiuo metu jau restauruotas pagrindinio pastato stogas, fasadas ir medinė dalis. Kitąmet birželį turėtų būti baigti pagrindinio pastato restauracijos darbai.

„Sudėtingiausia buvo atkurti pirminę fasadų architektūrą, sunaikintus apdailos ir dekoro elementus, įspūdingus marių link vedančius išorės laiptus. Rekonstruojant menkavertį ūkinį statinį reikėjo sukurti naujos architektūrinės kokybės pastatą, kuris su pagrindiniu pastatu sudarytų architektūrinį ansamblį. Nemažas iššūkis buvo sutvarkyti didelę pastato teritoriją, išsaugant esamus vertingus želdinius ir sukuriant visą viešbučiui reikalingą infrastruktūrą“, – pasakoja projekto autorė architektė Laima Šliogerienė.

Planinė pastato struktūra po rekonstrukcijos išliks mažai pakitusi, bus išsaugotos ir restauruotos esamos laiptinės, arkos koridoriuose ir mozaikinio betono grindų danga centrinėje laiptinėje. Pagal analogus projektuojamos ir atitinkamos stilistikos vidaus durys. Projekto autorės teigimu, numatyta restauruoti esamą baseinėlį ir atkurti buvusius teniso kortus.

„Labai džiaugiuosi, kad objekto savininkai suvokia išskirtinę jo vertę, nes restauracija atliekama laikantis visų projektinių sprendinių ir labai kokybiškai“, – pridūrė architektė.

Giria: P. Tamošiūno ir jo komandos ambicijos džiugina kultūros paveldo specialistus.

Laiko vienu svarbiausių

Tikimasi, kad kurhauzo atgimimas taps visos Smiltynės transformacijos į kurortinę teritoriją simboliu.

„Reikėtų drąsiai pasidžiaugti tuo, kad privatus verslas atėjo į visai Lietuvai svarbų kampelį. Objektas, turintis daugiau kaip 100 metų istoriją, dėl įvairių aplinkybių ilgą laiką buvo tarsi gyvas priekaištas. Žinia, kad objektas bus gaivinamas, buvo viena geriausių per visą šios kadencijos darbų istoriją“, – paklaustas, kaip vertina Smiltynės kurhauzo atgimimą, pabrėžė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, kurhauzas – tarsi viso regiono papuošalas ir džiaugsmas, kurio ilgokai laukė ir patys klaipėdiečiai, ir, tikėtina, dalis Lietuvos. „Jo atgimimas bus impulsas ir Klaipėdos miestui skirti daugiau dėmesio šiai teritorijai: nebeužteks tik diskusijų ir planų, reikės konkrečiai prisidėti prie visos Smiltynės vystymo“, – tikino miesto vadovas.

V. Grubliauskas atmeta kritiką, kad patekęs į privačias rankas šis istorinis objektas taps mažiau prieinamas. „Man nepriimtina „šuns ant šieno“ pozicija. Ar geriau matyti tai, kas griūva, ar vis dėlto pasidžiaugti, kad toks objektas bus sutvarkytas, nors gal ir nebus galimybės patekti į kiekvieną kampelį. Natūralu, kad projekto vystytojai norės pritraukti kuo daugiau žmonių, todėl spėju, kad bus rasta būdų, kaip parodyti kurhauzą“, – svarstė Klaipėdos meras.

Prabangos detalių netrūksta

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einantis Robertas Motuzas pasidžiaugė, kad po daugelio metų Smiltynės kurhauzas atgimsta tai misijai, kuriai ir buvo sukurtas, – būti poilsiautojų traukos centru.

„Tikimės, kad savininko pasirinktas apartamentų nuomos modelis užtikrins nuolatinį pastato naudojimą ir priežiūrą, o tai paveldo objektams yra labai svarbu“, – pabrėžė paveldo ekspertas.

Pastatas Smiltynėje išsiskiria savo šveicariškų vilų stiliaus architektūra, tūriais ir gana didele istorines komplekso ribas žyminčia teritorija, kuri kultūros paveldo objekto valdytojui leis vykdyti ir buvusias istorines funkcijas, tarkim, atkurti teniso kortus.

„Ambicingas ir sveikintinas objekto valdytojo noras atkurti sunaikintus prabangius laiptus, kurių išlikę detalūs planai ir matmenys leis tai padaryti preciziškai. Linkime, kad atgimtų ir kurhauzo prieplauka“, – pridūrė pašnekovas.

Kultūros paveldo departamentas padeda iniciatyviems kultūros paveldo objektų savininkams kompensuodamas dalį išlaidų už autentiškų elementų restauravimą, neišlikusių detalių atkūrimą, remiantis tyrimų duomenimis. Už mūrinės pastato dalies tvarkybos darbų išlaidas numatoma šių metų pabaigoje skirti 50 proc., o už medinio priestato – 70 proc. kompensaciją.

„Kompensacijų gavėjai įsipareigoja, kad objektas būtų prieinamas visuomenei lankyti, tad tikimės, kad taip bus išsklaidyti šio krašto gyventojų nuogąstavimai dėl galimo komplekso uždarumo ir Smiltynės kurhauzas bus gausiai lankomas ne tik ten poilsiaujančių, bet ir norinčių pasigrožėti išskirtiniu kultūros paveldo objektu“, – pabrėžė R. Motuzas.

Šimtametis senolis griuvo akyse

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad objekto situacija buvo sudėtinga.

„Puvo nenaudojamo pastato medinės konstrukcijos, iro mūras. Ko gero, buvę pastato savininkai nepajėgė koncentruoti finansinių išteklių ir pradėti vykdyti platesnio masto tvarkybos darbų. Daugelį metų stengtasi bent jau stabilizuoti kurhauzo būklę ir sustabdyti tolesnį pastato nykimą“, – pasakojo savivaldybės atstovas.

Tuo pat metu buvo rengiami dokumentai, reikalingi pastatui sutvarkyti. 2014 m. buvo patvirtintas sklypo detalusis planas, parengus projektą, po kelerių metų buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir paveldo tvarkybos darbų leidimai.

„Kultūros paveldo objektus tvarkyti yra nepalyginamai sunkiau. Reikia parengti ne tik techninį, bet ir tvarkybos darbų projektą, atlikti papildomus tyrimus, ekspertizę. Paveldo tvarkymo darbams reikia pasitelkti aukštesnės kvalifikacijos specialistų, o restauracinės medžiagos ir darbai kainuoja gerokai daugiau“, – pastebi V. Juška.

Klaipėdos savivaldybė šiek tiek prisidėjo prie kurhauzo tvarkybos – šiemet darbams atlikti buvo skirta daugiau kaip 76 tūkst. eurų parama.

Daugiau informacijos apie kurhauzą rasite interneto puslapyje smiltyneskurhauzas.lt [4].