Socialiniai tinklai dabar dažnai kur kas iškalbingesni ir už patį žmogų. Tuo pasinaudoti užsimojo Valstybinė duomenų agentūra – nori rinkti gyventojų įrašus socialiniuose tinkluose, žinoti, ką jie komentuoja ir net kur kokius jaustukus paspaudžia.

„Gal truputį reikėtų mums laisvės palikti toje vietoje. Nežinau, nėra gerai“, – sakė gyventojas.

„Ar manote, kad socialiniai tinklai mūsų ir taip nestebi? Kai darote kur nors paiešką, jau iš karto gaunate pasiūlymus“, – teigė moteris.

„Jeigu internete yra renkama nuasmeninta informacija, kiek vyksta vienokių ar kitokių dalykų, viskas kaip ir tinkama. Jeigu ne – tada jau reikėtų kažko imtis“, – kalbėjo praeivis.

„Mes norėtume stebėti gyventojų nuotaikas, nes oficialioje statistikoje yra nemažai tyrimų, kuriais remiantis skaičiuojame, kaip gyventojai atliepia į tam tikras ekonomines tendencijas ir reiškinius“, – sakė Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Valstybės duomenų agentūra sako, kad taip duomenys būtų surenkami kur kas greičiau, mat gyventojai šiuo metu beveik niekam neatskaitingi, o juos apklausti darosi vis sudėtingiau, tačiau ramina, kad informacija apie privačių žinučių turinį ar kiti asmeniniai duomenys renkami nebūtų.

„Tai nėra kažkas naujo, ką Lietuvoje mes pradėtume daryti. Tai daro ir kitos oficialios statistikos įmonės Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje“, – tęsė J. Petrauskienė.

„Tiek man, tiek visiems kitiems privatumo specialistams toks planas atrodo gana ambicingas ir, ko gero, nepamatuotas“, – kalbėjo advokatė Aurelija Rutkauskaitė.

Dėl būtinybės stebėti gyventojus socialiniuose tinkluose abejoja ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi tikslams pasiekti. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties duomenų apsaugos reglamento reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, – teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

„Mes gyventojų klausiame, kaip jie jaučiasi, kaip ir ką jie galvoja, ekonomika pasikeitė blogiau ar geriau. Lygiai taip pat iš tam tikrų raktinių žodžių, tam tikrų patiktukų gali įvertinti“, – tęsė J. Petrauskienė.

Anot teisininkų, toks stebėjimas pažeistų asmens teisę į privatumą.

„Turėtume du pavojus: asmens duomenys ir jų tvarkymas bei žmonių teisė į privatumą, nes jie socialiniuose tinkluose pasisakydami, reikšdami tam tikrą požiūrį turbūt nesitiki, kad jie bus vertinami per statistikos prizmę“, – kalbėjo A. Rutkauskautė.

Be to, pati Valstybės duomenų agentūra kol kas nežino, ar tuos duomenis pavyktų nuasmeninti. Neaišku ir kiek neteisingos informacijos galėtų sugeneruoti internete siaučiantys vadinamieji botai. Šiuo metu konsultuojamasi su ekspertais dėl techninių ir teisinių galimybių apskritai tokius duomenis rinkti.

Ar manote, kad socialiniai tinklai mūsų ir taip nestebi? Kai darote kur nors paiešką, jau iš karto gaunate pasiūlymus.

„Jeigu žiūrime grynai į tekstą, grotažymes ir panašius dalykus, tai dalis yra nestruktūrizuotų duomenų, bet tie įrašai yra tarpusavyje susiję ir sugula į tam tikrą struktūrą. Tai yra padaroma. Analizė – jau atskiras klausimas“, – sakė asociacijos „Infobalt“ atstovas Paulius Jakutavičius.

Be to, kiekvienas socialinis tinklas turi savo duomenų apsaugos politiką, tad svarbu nepažeisti ir jos.

„Šiandien mes tikrai žinome, kad mes negalime ir nerinksime iš feisbuko, nes pati „Meta“ tai draudžia“, – sakė J. Petrauskienė.

Šiuo metu svarstoma, kad gyventojai galėtų būti stebimi „Instagram“ ir „Twitter“ socialiniuose tinkluose. Kiek toks visuomenės nuotaikų stebėjimas galėtų kainuoti valstybei – kol kas neaišku.