Tradiciškai čia degė laužai. Tik dabar jau nebedeginamos medžių šakos tiesiog ant šaligatvio. Laužus primena metaliniai ugniakurai. Juos įžiebė Žvejų rūmų tautinių šokių sambūrio „Vėlunga“ šokėjai.

Susitikę šioje vietoje klaipėdiečiai sveikino vieni kitus, tarsi būtų broliai ir seserys, drauge patyrę neišdildomus įvykius.

Dar prieš 17 val. istorinio Klaipėdos pašto pastato bokštas nušvito Lietuvos trispalvės spalvomis.

Susitikimų šurmulį nuramino kariliono varpų dūžiai.

14 kartų suskambę jie minėjo sausio 13-osios aukas, kurių pavardes skaitė Jūrų kadetų mokyklos moksleiviai. Žilagalviai vyrai nusiėmė kepures, pagerbdami tuos, kurie paaukojo ant laisvės aukuro savo gyvybes.

Renginio vedėja į susirinkusiuosius kreipėsi vadindama juos istorijos liudininkais.

Prieš 32 metus vykusių įvykių seką priminė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja docentė Silva Pocytė.

Jautrius žodžius tarė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuvių liaudies dainomis, dainuojamomis atlikėjos Rasa Serra perpintas renginys tapo susitikimų, pasikalbėjimų, pasilabinimo vakaru. Jau be įtampos, be baimės ir mirtino pasiryžimo susirinkę žmonės turėjo apie ką pasikalbėti.

Pabendrauti su klaipėdiečiais nepraleido progos ir politikai, ypač besiruošiantieji rinkimams.

Vakaro metu skambėjo ir Pagyvenusių žmonių asociacijos ir Bendruomenės namų meno ansamblių atliekamos dainos.

Žmonės buvo vaišinami arbata, todėl neskubėjo skirstytis. Sausio 13-osios laužai yra ypatinga vieta ir proga dar kartą pajausti ir suprasti, ko verta yra laisvė. Tai ypač aktualu dabar, kai Ukraina už galimybę būti laisva moka savo žmonių gyvybių kaina.