„Sex guru“ – tai „Domino“ teatro komedija suaugusiems. Apibūdinama kaip interaktyvi ir provokuojanti. Tačiau provokuoja ne tik komedijos tema. Prieš pandemiją šiame šou pagrindinį vaidmenį atliko Algis Ramanauskas. Šiemet spektaklis vėl pradėtas rodyti, tik su kitu pagrindiniu aktoriumi – Justinu Jankevičiumi.

„Man pasidarė įdomu, ar išsipirkta licencija. Paaiškėjo, kad ne. Matote, licencijos turėtojas, žmogus, kuris tą pjesę scenoje atlikinėjo, iš kurio aš pats pirkau 2016–2019 m. licenciją, yra mano draugas – austras“,  – sakė laidų vedėjas, visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pjesę, pagal kurią pastatytas spektaklis, parašė Volfgangas Vainbergeris. O rodyti spektaklį be licencijos – autoriaus teisių pažeidimas.

Autoriaus teisės atsiranda nuo pat kūrinio sukūrimo momento. Jos nėra niekur registruojamos, todėl dažnai lyg ir suvokiama, kad tai yra kažkokia silpnesnė intelektinės nuosavybės rūšis“, – aiškino advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.

„Čia yra tiesiog baudžiavinis žemos klasės žmonių taupymas. Aišku, nesinori dalintis pinigais, bet ar gražu vogti“, – retoriškai klausė A. Ramanauskas.

Čia yra tiesiog baudžiavinis žemos klasės žmonių taupymas. Aišku, nesinori dalintis pinigais, bet ar gražu vogti.

 

A. Ramanauskas sako turintis įrodymų, kad „Domino“ teatre tai – ne vienintelis atvejis, kai spektakliai rodomi visai neturint licencijos arba nepratęsus jos galiojimo termino.

„Tada aš pakapsčiau giliau ir sužinojau, kad pjesė „Dviejų smegenų istorija“, kurią pats esu išvertęs, (ją atlieka Lina Rastokaitė ir Sakalas Uždavinys), yra vogta. Aš turiu to įrodymus. Yra autorius, amerikietis, jis nėra labai laimingas, švelniai tariant“, – komentavo A. Ramanauskas.

LNK žurnalistai susisiekė ir su „Domino“ teatro vadovu Egidijumi Baranausku. Jis pasisiūlė pasidomėti situacija ir atsakyti į klausimus raštu.

„Aš kol kas nelabai galiu ką ir atsakyti, nes ne visai esu susipažinęs su kaltinimais ir jų girdėjęs, nelabai domėjęsis. Turėjau tik vienintelį pokalbį, tad negaliu komentuoti“, – teigė E. Baranauskas.

„Tokio įžūlumo, tiesą sakant, nesitikėjau. Jis man, žinančiam, kas yra kas, aiškino, kad „Sex guru“ – visiškai kitokia pjesė. Ir, kiek žinau, jis tą bandė aiškinti ir licencijos turėtojui“, – atkirto A. Ramanauskas.

Pasak jo, situaciją suskubta taisyti.

„Kai suskambo pavojaus varpai, spėju, kad „Domino“ teatras atbuline data pasirašė tą sutartį su mano draugu. Ir dabar jie sudarė taiką, be abejo, ta pjesė rodoma kaip licencijuota ir nevogta“.

Kai suskambo pavojaus varpai, spėju, kad „Domino“ teatras atbuline data pasirašė tą sutartį su mano draugu.

 

Nors pjesės autorius nėra Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) narys, tačiau autorių teisių gynėjų toks „Domino“ teatro elgesys nenustebino.

„Jie patys nesikreipė į LATGA dėl licencijų sutarčių sudarymo, nors pagal įstatymą tą padaryti yra jų pareiga. Taip, būna, nepratęsia licencijų termino. Kartais pasitaiko atvejų, kai laiku nesumoka autorinio atlyginimo“, – teigė asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.

„Puikiai bendradarbiaujame visais klausimais, kurie siejasi su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija. Tai negaliu komentuoti, tame nematau kažkokios problemos“, – sakė E. Baranauskas.

Anot LATGA vadovės, pasitaiko, kad pro pirštus į autorių teises žiūrima net ir valstybiniuose teatruose. Tiesa, piktnaudžiavimo, skirtingai nei „Domino“ teatro atveju, autorių teisių gynėjai nepastebi.

„Nesiimčiau lyginti. Galiu pasakyti, kad ir valstybiniuose teatruose prasprūsta, kai, pavyzdžiui, negauna sutikimo iš autoriaus ir daro po laiko tuos dalykus. Būna kitų teisių pažeidimų“, – kalbėjo Laura Baškevičienė.

„Tiek verslas, tiek autoriai, tiek atlikėjai tiesiog per mažai žino, kaip ginti savo teises ir ką reikia daryti, kad apsauga galiotų“, – komentavo G. Rimkūnaitė-Manke.

O jei autorius užsienietis, tikimybė, kad pastarasis nesužinos, jog kažkas naudojasi jo kūriniu ir atlygio nemoka, dar didesnė.