Tikslus jų personalo skaičius yra griežtai konfidencialus, jų pareigos niekada neatskleidžiamos, o jų pareiškimai kruopščiai formuluojami.

Jų atstovas, pasivadinęs Cezario vardu, vaikšto po stačiatikių vienuolyno liekanas Dolinoje, Rytų Ukrainos Donecko regiono kaime, kuris rudenį buvo atkovotas iš Rusijos pajėgų.

Tarp griuvėsių matyti subyrėjęs svogūno formos auksinis kupolas, tinko liūtas ir išsimėčiusios religinės ikonos – destrukcijos vaizdinys, kuris rodo pasauliui, „kokios yra V. Putino vertybės“, sako Cezaris.

„Aš nekovoju prieš savo tėvynę. Aš kovoju prieš V. Putino režimą, prieš blogį, – teigia jis, vis pereidamas nuo rusų prie anglų kalbos. – (...) Aš nesu išdavikas. Esu tikras Rusijos patriotas, kuris galvoja apie savo šalies ateitį.“

Aš kovoju prieš V. Putino režimą, prieš blogį.

Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje sukurtas legionas priklauso tarptautinių savanorių korpusui, kovojančiam drauge su Ukrainos kariuomene.

Jo emblemoje pavaizduotas sugniaužtas kumštis su žodžiais „Rusija“ ir „Laisvė“.

Pasak Cezario, legione yra keli šimtai rusų, kurie po du mėnesius trukusių mokymų gegužės mėnesį buvo dislokuoti į Ukrainos pramoninį Donbaso regioną, kurį Maskva bando užimti.

Kai kurie jo kariai šiuo metu kovoja Bachmuto mieste prie rytinės fronto linijos, kur kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.

Vadovaujami Ukrainos pajėgų, jie paprastai užsiima artilerijos paleidimu.

„Jie yra motyvuoti ir profesionalūs kovotojai, jie tobulai atlieka savo darbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ukrainiečių pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas pridūrė, kad siekiant įsitikinti naujokų ištikimybe, su jais buvo surengti keli pokalbiai, psichologiniai testai ir net tyrimas poligrafu.

Propaganda

Ukrainos karybos ekspertas Olehas Ždanovas teigia, kad rusų legiono indėlis į karo veiksmus yra dar reikšmingesnis už mūšio lauko ribų.

„Jie dalyvauja kare, bet dėl mažo jų skaičiaus nedaro didelės įtakos, – sako O. Ždanovas. – (...) Jų svarba yra labiau politinė. Ukrainai naudinga parodyti, kad yra rusų, kurie remia demokratiją bei laisvę ir kovoja teisingoje pusėje.“

Socialiniuose tinkluose legionas daugiausia skelbia propagandinius vaizdo įrašus ir teigia sulaukęs tūkstančių prašymų įstoti.

Visi jos nariai turi konkrečių motyvų, kai kurie iš jų yra labiau asmeniniai nei politiniai.

Vyras, pasivadinęs slapyvardžiu „Tichyj“ arba „Tylusis“, yra vedęs ukrainietę, su kuria susipažino Rusijoje, kur jiedu gyveno su dviem vaikais.

Kai Rusija pradėjo invaziją, jie Kyjive lankėsi pas jo žmonos šeimą.

„Ji nebūtų supratusi, jei būtume likę Rusijoje“, – sako penktą dešimtį metų skaičiuojantis vyras iš pietvakarių Rusijos Toljačio miesto.

Nuo karo pradžios jis beveik nepalaiko ryšių su savo šeima Rusijoje.

„Jiems buvo šiek tiek išplautos smegenys. Bet žinau, kad jie dėl manęs nerimauja“, – teigia jis.

Kalbant apie jo draugus, „jie sėdi ant sofos Rusijoje ir kartoja: „Mes išlaisvinsime Ukrainą“, priduria jis.

Jis rusų karius laiko priešais, tačiau, nors yra pateikęs prašymą dėl Ukrainos pilietybės, ją galės gauti tik pasibaigus karui.

„Kol kas vis dar turiu priešo pasą“, – sako jis.

„Rusija miršta“

Legiono atstovas Cezaris dirbo fizioterapeutu Sankt Peterburge, antrame pagal dydį Rusijos mieste.

Jis teigia, kad jo motyvai yra politiniai, save apibūdindamas kaip „dešiniųjų pažiūrų nacionalistą“, kuris mano, kad V. Putino režimą galima nuversti tik jėga.

Jam nedaro įspūdžio Rusijos pajėgos, kurias jis vadina marionetėmis, ir sako, kad jo tautiečiai „nieko nenori nei matyti, nei girdėti“.

„Rusija miršta. Nuvažiuokite į kaimus, pamatysite girtuoklių, narkomanų, nusikaltėlių. Žmonės kenčia“, – teigia jis.

Anot jo, akivaizdu, kad dėl to kalti du V. Putino valdymo dešimtmečiai.

„Jo sistema, jo vyriausybė, jo pavaduotojai. Viskas mėšlas. Jie nevykėliai, korumpuoti, vagys, galvojantys tik apie gyvenimą dėl pinigų ir malonumų. Taip negalima valdyti šalies“, – priduria jis.

Po to, kai Maskva 2022-ųjų vasario 24 dieną pradėjo invaziją, Cezaris išvežė žmoną ir keturis vaikus į Kyjivą ir sakė, kad dabar, kai jie yra Ukrainoje, kur, jo manymu, yra saugiau, gali laisvai kalbėti.

„Jie taip pat gyvena, baimindamiesi bombardavimų ir šalčio, bet pritaria mano sprendimams“, – teigia Cezaris.