– Mes lapkričio mėnesio pradžioje išsiuntėme į derinimą teisės aktą, kur galėjo skirtingos institucijos pateikti savo įžvalgų prieš įsakymą pasirašant ministrui. Tarp institucijų, kurios pateikia pastabų, buvo ir STT. Ji pateikė pastabų, tarp kurių yra trys svarbiausi aspektai.

– STT vis dar turi pastabų tvarkai, kurią rengia ministerija?

– Be abejo. Su STT susirašinėjame ir dirbame. Dabartinį ministro įsakymą taiso ne ministerijos specialistai. Ministro įsakymu sukurta darbo grupė, į kurią įeina trijų universitetų mokslininkai, savivaldybių specialistai, projektuotojai. Visi kartu, transliuojant feisbuko paskyroje, aptariame želdynų klausimus. Tai maksimalus skaidrumas ir noras turėti gerą teisės aktų projektą. Todėl jis buvo pristatytas ir viešai visiems per teisės aktų registrą. Dabar diskutuojame dėl kelių aspektų. STT pateikė pastabų, nes leidžiami įskaičiuoti į želdynų normą rekreaciniai miškai, esantys už rajono ribos, dėl kvartalų dydžių ir gyventojų skaičiaus kvartaluose. Tai techninės pastabos, į kurias tikrai atsakoma. Jokio radikalumo nėra. Pagrinde dabar nesutariame tarp darbo grupės specialistų dėl želdynų, esančių už savivaldybės ribos įskaitymo, neskaičiuojant savivaldybės normų.

Visas LNK reportažas – vaidzo įraše:

– Kodėl apskritai nebuvo atsižvelgta į visas STT pastabas, jei jos kelia įtarimų dėl korupcijos?

– Mūsų darbo grupėje yra labai daug specialistų, dirbančių su želdynų tema. Mūsų, matyt, pagrindinis uždavinys padaryti želdynų normų apskaičiavimą, kuris atitiktų realią situaciją ir tikrovę. Dabartinė pastaba, su kuria Aplinkos ministerija nesutinka, kad didžiuosiuose miestuose, kurie apsupti žiedinių savivaldybių, nebūtų galima apskaičiuoti želdynų normas panaudojant už savivaldybės ribos esantį parką, kuris skirtas būtent to kvartalo gyventojams, bet nepatenka į miesto teritoriją. Tokių pavyzdžių daug Lietuvoje.

– Pasakykite keletą.

– Pvz., Naujanerių mikrorajonas, kuris neturi didelio želdinio, bet Vilniaus miesto rajone už ribos yra parkas, kur visi gyventojai lankosi. Pagal STT išaiškinimas, jis negalėtų būti įskaičiuotas į normą, nors gyventojai juo naudojasi, riba – ne siena.

Pagrinde dabar nesutariame tarp darbo grupės specialistų dėl želdynų, esančių už savivaldybės ribos įskaitymo, neskaičiuojant savivaldybės normų.

– Kodėl apskritai reikėjo keisti želdynų tvarką miestuose?

– Seimas 2020 m. priėmė Želdynų įstatymą, pagal kurį nebeliko tam tikrų želdynų kategorijų. Mes turėjome atnaujinti poįstatyminius teisės aktus. Tai ir padarėme. Kilo vasarą visuomenės nepasitenkinimas, nusprendėme su platesne darbo grupe peržiūrėti teisės aktą. Tikimės artimiausiu metu pradėti.

– Ar iki tol buvusi tvarka kėlė problemų? Kodėl ji neatitiko realybės?

– Dabar išnagrinėjus darbo grupės pasiūlymus, nė viena savivaldybė tos tvarkos nebuvo iki galo įgyvendinusi. Buvo trijų tipų želdynai, skaičiavimo metodikos buvo gana sudėtingos ir Vilniaus miesto savivaldybė buvo arčiausiai priartėjusi prie tvarkos įgyvendinimo, tačiau de facto nė viena savivaldybė senosios tvarkos neįgyvendino. Dabar darbo grupė ir Aplinkos ministerija padarė aiškesnę tvarką ir skaičiavimo metodus, sukūrė e. priemonę, kai standartiškai kiekviena savivaldybė, sudėjusi savo duomenis, gali suskaičiuoti želdynų normas ir gauti žemėlapį.

– Ar galite užtikrinti visuomenę, kad nebus pasinaudota spragomis ir plotai nebus užkimšti naujomis statybomis?

– Keli svarbūs aspektai – Želdynų įstatymas įpareigoja saugoti atskiruosius želdynus, kurie jau yra pas mus šalyje, ir negalima jų sunaikinti. Jei yra poreikis toje vietoje kažką kitą daryti, 0,5 km atstumu turi būti sukuriamas analogiškas želdynas. Jei kalbame apie rekreacinius miškus, jie saugomi dar labiau nei želdynai. Yra dar problema su bendrosiomis teritorijomis, kurios nuo senų laikų likusios kaip želdynai, bet į normą neįskaičiuojamos.

– Ar bus daugiau žaliųjų plotų miestuose, ar mažiau po naujos tvarkos?

– Mažėti jos negali, nes Želdynų įstatymas draudžia mažinti želdynų teritorijas. Normos numatomos į didėjimo pusę.