„Iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, artimiausiu metu bus svarstomas artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – žurnalistams sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Jis nurodė, kad Vilnius kol kas negali perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS, kol derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Kol tokių būdų ir priemonių aiškiai laiko ašyje nėra, tuos pajėgumus mes išlaikome, šios konkrečius išvardintus“, – sakė K. Budrys.

Lietuva perduoti ketina vokiškų haubicų „PzH 2000“ amunicijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino jog VGT sprendimas dėl amunicijos šiai artilerijai perdavimo „yra labai svarbus“.

Prieš kelias dienas jis ragino svarstyti idėją Lietuvos turimas vokiškas haubicas Ukrainai paskolinti laikinai.

Čia yra pagrindinė priežastis – Vakarų gynybos pramonės būklė, situacija. Tu gali turėti pinigą, bet produktą gausi po kelių metų.

„Visiškai bendras sutarimas dėl šito, tikrai labai džiaugiuosi. Matote, mes, parlamentarai, visą laiką turime įvairių idėjų, jas dedame ant stalo. Dedi ant stalo vieną idėją, o gimsta kita, kuri irgi labai gera“, – žurnalistams kalbėjo NSGK vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad gynybos pramonės pajėgumai šiuo metu gali užtikrinti naujos ginkluotės tiekimą tik po kelerių metų.

„Čia yra pagrindinė priežastis – Vakarų gynybos pramonės būklė, situacija. Tu gali turėti pinigą, bet produktą gausi po kelių metų. Ir tą turi vertinti, natūralu, vertinti ir savo pajėgumų atstatymo kontekste“, – tvirtino jis, paklaustas, kodėl VGT apsispręsta kol kas netenkinti Kyjivo prašymo perduoti haubicas ir NASAMS.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šio klausimo detaliai nekomentavo.

„Turiu pasakyti, kad posėdis uždaras – nei argumentais dalinamės, nei nuomonėmis, – žurnalistams sakė ministras. – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems Ukrainą.“

Pasak A. Anušausko, visa Lietuvos skirta parama Ukrainai, įskaitant ir ne karinę paramą, siekia per 640 mln. eurų, vien karinė  – 232 mln. eurų.

K. Budrio teigimu, ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama civilinei paramai, ypač energetikos sektoriui.

Jis taip pat akcentavo, kad Vilnius rems Ukrainą visomis priemonėmis „iki pergalės ir po jos“.