Pilna visame mieste

Auksinis ruduo veja pasigrožėti gamta, tačiau kauniečiai stebisi, kad gražių klevo lapų šiemet rasti sunku. Dauguma jų padengti juodomis dėmėmis. Taip atrodo tiek jau nukritę klevų lapai, tiek dar esantys ant medžių.

„Su vaikais visada rinkdavome rudeninius lapus, dėdavome į žurnalus, juos džiovindavome, kartais darydavau ir puokšteles. Tačiau šiemet dauguma lapų atrodo pažeisti, ant jų pilna juodų dėmių. Gal čia kokios ligos medžius užpuolė?

Kažin ar kenkėjai tik lapus pažeidžia, o gal dėl jų gali nudžiūti ir patys medžiai? Pavienių dėmėtų klevų matau visame mieste. Tačiau nustebino tokių klevų gausa ties Pažaislio vienuolynu. Čia einant prie marias vedančiu taku juodomis dėmėmis nusėtų klevų lapų apstu“, – pasakojo „Kauno dienos“ skaitytoja Gražina.

Gausu: specialistai pastebi, kad medžių grybas šiemet išplito. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nieko nedarys

Kaunietė priminė, kad dėl ruduojančių kaštonų lapų kaltos keršosios kandelės. Joms naikinti miestas kasmet skiria lėšų. Moteris teiravosi, galbūt ir klevus reikia apsaugoti papildomomis priemonėmis. Tačiau savivaldybės atstovai tikino, kad jokių priemonių specialiai nebus imamasi.

„Kiekvienais metais ant klevų lapų pasirodo tokių dėmių. Lapai nukrinta ir kitais metais nauji lapai gali būti be dėmių. Tai priklauso nuo klimatinių sąlygų – dažno lietaus, sausros ir pan. Su šia liga kovoti – tas pats, kas kovoti su stichija – oru, lietumi, vėju, saule“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Klevinis žvynokas – grybų sukeliama klevų lapų liga.

Medžių grybas

Aplinkos ministerija skelbė, kad juodas dėmes ant klevo lapų sukelia demėtligė, arba kitaip klevinis žvynokas. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas.

„Klevinis žvynokas – grybų sukeliama klevų lapų liga. Ji išryškėja antroje vasaros pusėje, kai ant klevų lapų pasirodo juodos, iškilios, blizgančios, iki 2 cm skersmens dėmės, kartais su gelsvu apvadu. Šios dėmės – tai grybo stromos, sudarytos iš labai tankiai į kompaktišką masę suaugusių grybienos hifų. Dėmės atsiranda pradinėje užsikrėtimo stadijoje, ligos pažeistuose lapuose stipriai suintensyvėjus fotosintezei“, – kas vyksta su klevų lapais, aiškino aplinkos specialistai.

Nepadės: savivaldybė neketina imtis jokių papildomų priemonių, apsaugant klevus nuo užpuolusių ligų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dažniausiai liga pastebima liepos–rugsėjo mėnesiais, tačiau labiau išryškėja rudenį, kai klevų lapai pradeda gelsti. Liga gali pažeisti įvairaus amžiaus medžius.

„Klevų dėmėtligė plačiai paplitusi klevynuose, parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose. Juodulių sukeltos dėmės ant klevų lapų kiekvienais metais apima apie 50 proc. jų paviršiaus. Šis grybas augalui didesnės žalos nedaro, tačiau labai dėmėti lapai įsisavina gerokai mažiau deguonies, todėl anksčiau nukrinta. Dėl to ateityje gali sumažėti medelių prieaugiai“, – nurodė Aplinkos ministerija.