– Ko klausėte lietuvių?

– Lietuvių klausėme labai paprasto klausimo: kas yra atsakingas už karą Ukrainoje? Gavome labai paprastus atsakymus, kurie gana nustebino. 13 proc. žmonių yra įsitikinę, kad už karą Ukrainoje yra atsakingos arba JAV, arba NATO, arba pati Ukraina. Tai yra nemažai žmonių, virš 200 tūkst. gyventojų.

– Kokių skaičių tikėjotės?

– Mes nesitikėjome nieko, tiesiog kartais rezultatai nustebina. Visi žmonės gyvena tam tikrame burbule, aš pats – ne išimtis.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Statistika sako, kad yra labai apgaulinga kliautis savo socialiniu burbulu ir galvoti, kad taip, kaip mano mūsų rato žmonės, galvoja ir visi kiti. Kur ir kokie žmonės buvo apklausiami?

– Apklausa yra reprezentatyvi, kokybiška, reprezentuoja visą Lietuvą. Tie žmonės, kurie karo kaltę priskiria JAV ar NATO, galvoja, kad Ukraina yra per daug remiama ir jie neprisideda prie jokių iniciatyvų jai remti. Kita vertus, žinome, kad apie 60 proc. Lietuvos gyventojų yra prisidėję prie vienokios ar kitokios iniciatyvos.

– Kam buvo skirtas šis tyrimas?

– Tyrimą atlikome „Call Rusia“ kampanijos užsakymu, prie kurio mes prisidedame. Tai yra projektas, kuriuo žmonės yra skatinami skambinti į Rusiją atsitiktiniais telefonais ir papasakoti savo nuomonę.

– Ar tuos 13 proc. gyventojų būtų galima priskirti vadinamajai „Penktajai kolonai“ Lietuvoje?

– „Penktoji kolona“ gal ir per stiprus žodis, bet tai yra žmonės, stipriai patekę į Rusijos informacinį lauką. Vieni juos vadina vatnikais, kiti – prorusiškais žmonėmis. Tai yra labiau tų žmonių identiteto klausimas ir kaip jie patys save suvokia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip tokiais tampama?

– Tikriausiai yra daug ir įvairių priežasčių. Pirma – yra tam tikras ratas žmonių, kurie savęs neidentifikuoja kaip Lietuvos piliečių. Antra – informacinė priežastis. Uždraudus rusiškus šaltinius, kurių turinys ir taip jau buvo valomas, rusakalbiams nebuvo pasiūlyta alternatyvų. Tad Lietuvoje normalių televizijų rusų kalba taip ir nėra. Natūralu, kad žmonės pradeda informacijos kanalų ieškotis kitais būdais, internetu, palydovine televizija, kur tie pasisakymai gali būti daug labiau radikalūs.

– Kaip tai išspręsti?

– Tai yra sudėtingas klausimas ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Svarbu yra ne tik žiniasklaidos pasirinkimas, bet ir edukacija, dialogas sau tomis grupėmis.