„Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

G. Skaistės teigimu, jei bus politinis bei socialinių partnerių pritarimas, nauji mokesčiai galėtų būti pasiūlyti ir įsigalioti nuo 2024-ųjų.

„Diskusijos dėl tolesnės mokesčių sistemos tobulinimo yra galimos – turime parengę tam tikrus pasiūlymus, dėl jų diskutuosime su politiniais ir socialiniais partneriais ir jeigu tas palaikymas papildomiems tiekimams atsiras, turbūt galėtume diskutuoti apie tai Seime, tačiau bet kokių pakeitimų įsigaliojimas tikėtina būtų nuo 2024 metų“, – sakė finansų ministrė. 

Balandį G. Skaistė teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė kadencijos pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir planavo šiemet pristatyti dvejus metus rengtą mokesčių reformą, tačiau kilus karui Ukrainoje ir drastiškai išaugus energijos kainoms planas buvo atidėtas.

I. Šimonytė yra sakiusi, kad net jei Vyriausybė vis dėlto apsispręstų keisti mokesčius, gali būti kartu pasiūlyta gerokai vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 metų sausio.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį pakartojo, kad reikia diskutuoti apie naujus nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius. Tęsti mokesčių reformą ir ją pristatyti visuomenei Vyriausybę ragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.