Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

„Kai vakar lankiausi Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje, pateikiau šį klausimą – asmeniškai perdaviau notą dėl Šiaulių banko: išsiaiškinkite, iki rugsėjo 1-osios dar yra laiko, juk jūs išsprendėte tranzito į Kaliningradą (klausimą), juk pašalinote visą įtampą“. (...) Tuomet kodėl ruošiate antrąjį smūgį krovinių tranzitui?“ – kalbėjo S. Riabokonis, jį cituoja Rusijos naujienų agentūra RIA.

Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.

Šiaulių bankas praėjusią savaitę pranešė nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdysiantis mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.

Šiaulių banko interneto svetainėje tuo pačiu teigiama, kad „mokėjimų vykdymo išimtys išankstiniu susitarimu gali būti taikomos tokiems atvejams, kai mokėjimai atliekami humanitariniams tikslams ar Valstybės funkcijoms užtikrinti“.

Kiti didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – nebeaptarnauja mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nuo anksčiau.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija šią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinimus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.