„Šis batalionas pasiryžęs likti bent devynis mėnesius, tačiau tikrai pamatysime, ką šis dislokavimas atneš“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje sakė diplomatas.

Čia, pasikeistus karių rotacijai, vyko vėliavų pakeitimo ceremonija.

JAV kariai Lietuvoje reguliariai rotuojami, tačiau Lietuvos politikai siekia nuolatinio amerikiečių buvimo. Pasak ambasadoriaus, šiuo klausimu vis dar vyksta diskusijos.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad JAV pajėgų buvimas rotaciniu pagrindu „yra tas pats, kas nuolatinis buvimas“.

„Be jų turime ir kitų pajėgumų: specialiųjų operacijų pajėgų vienetus, logistinius vienetus, oro komponento valdymo grupę. Jaučiamės labai saugiai su tokiais galingais sąjungininkais“, – kalbėjo jis.

Batalionas, kurio įprasta dislokacijos vieta yra JAV Kolorado valstijoje esantis Fort Karsonas, iki birželio mėnesio pabaigos baigs keisti nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo 3-66 bataliono karius bei jų rotacijos pradžioje atsigabentą karinę techniką.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“.

Taip JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą sąjungininkams, užtikrindama saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Kariuomenės duomenimis, pilnai pasikeitus JAV pajėgų rotacijai, Lietuvoje bus dislokuota apie 800 amerikiečių karių. Jų šiuo metu vis dar yra beveik 1,4 tūkstančio.

Specialus įstatymas infrastruktūrai

Savo ruožtu krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška pareiškė, kad Lietuvoje rengiantis priimti daugiau NATO sąjungininkų pajėgų, ministerija inicijuos specialų Karinės infrastruktūros vystymo įstatymą.

Anot jo, šiuo metu plečiant karinę infrastruktūrą, „ne vienerius metus“ užtrunka teritorijų planavimas, detaliųjų ir specialiųjų derinimas, žemės ūkio naudmenų pavertimas karinėmis teritorijomis, o naujas įstatymas leistų pagreitinti minėtas procedūras.

Šis batalionas pasiryžęs likti bent devynis mėnesius, tačiau tikrai pamatysime, ką šis dislokavimas atneš.

„Laiko mes nebeturime, dėl to kreipsimės į Vyriausybę, Seimą, inicijuosime tokį įstatymą ir labai tikimės, kad panašiai kaip Rūdninkų specialusis įstatymas, galėtų būti priimtas ir Karinės infrastruktūros vystymo įstatymas“, – žurnalistams Pabradėje, Švenčionių rajone, ketvirtadienį teigė V. Semeška.

„Tikimės, kad toks įstatymas bus greitai priimtas ir pati infrastruktūra dėl to galės būtų kokybiška pastatyta“, – pridūrė jis.

Viceministras priminė, kad gausėjant sąjungininkų pajėgoms, šiuo metu plečiama prieš metus Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje įkurta stovykla „Herkus“, skirta JAV kariams. Taip pat ką tik atidarytas naujas poligonas Rūdninkuose, kur irgi galės treniruotis ir JAV kariai.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, NATO ėmėsi svarstyti galimybes stiprinti pajėgumus Rytų sparne. Baltijos šalys ir Lenkija tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs šiose valstybėse dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.

Vokietijos kancleris šią savaitę Vilniuje patvirtino, kad Vokietija pasiryžusi didinti savo indėlį Lietuvoje kuriant „stiprią brigadą“.

Plečiant infrastruktūrą, šiemet pradedamos trijų karinių miestelių Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose statybos, juos planuojama baigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje. Taip pat planuojama vystyti neseniai atvertą poligoną Rūdninkuose, plėsti NATO greitojo reagavimo pajėgoms priimti skirtas kareivines ir kitą infrastruktūrą Pabradėje, karinį miestelį Rukloje, įskaitant naujus amunicijos sandėlius.