Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosavo LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, yra pasipuošę įvairiaspalviais rūbais ir kostiumais.

Vėlyvą popietę nuo Bernardinų sodo pajudėjusi eisena kiek daugiau nei po valandos pasiekė Baltojo tilto prieigas, kur rinkosi į renginio tęsinį – čia vyksiantį koncertą.  

Eisenoje važiavo keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skambėjo muzika, šalia šoko renginyje dalyvaujantys žmonės.

Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvavo pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai.

Sostinės policija teigia incidentų nefiksavusi, pareigūnų duomenimis, iš viso eisenoje žingsniavo per 4,5 tūkst. žmonių. Organizatoriai planavo, kad jų bus iki 10 tūkstančių.

Žinutė politikams

Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.

„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.

„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.

Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ne tik už lygybę, bet ir už taiką

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.

Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.

„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Organizatoriai planuoja, kad renginyje iš viso dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių, renginyje dirbantys pareigūnai  sakė dar skaičiuojantys dalyvius.

Kvietė melstis, agitavo už „tradicinę šeimą“

„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai, Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“.

Greta keliolikos besimeldžiančiųjų buvo ir iki dešimties protestuotojų, jie laikė plakatus, nukreiptus prieš LGBTIQ bendruomenę, tačiau bendrauti su žiniasklaida nesutiko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tuo metu maldos akcijos organizatorius Jurgis Jonaitis žurnalistams sakė, jog malda skirta „atsilyginti Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai už viešai propaguojamas nuodėmes“.

Anot jo, popiežiaus Pranciškaus prieš trejus metus viešai išsakyta parama homoseksualiems asmenims negali pakeisti bažnyčios mokymų.

„Tai yra nuodėmė prieš prigimtį – sodomijos nuodėmė (...). Galbūt kai kurie jų ir yra krikščionys ar katalikai, bet reikėtų, visų pirma, išaiškinti žodžio „remia“ prasmę, o visų antra – popiežius negali kokiu nors savo teiginiu pakeisti bažnyčios mokymo. Tiesiog yra objektyvi nuodėmė“, – sakė jis.

UŽDARYTI

>

[6]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų. Dauguma BNS kalbintų žmonių parke teigė atvykę būtent į futbolo šventę arba tiesiog leido laisvą laiką su šeima.

K. Krivickas BNS sakė siekęs renginį organizuoti centre, Bernardinų sode, tačiau šią erdvę užsisakė leidimus anksčiau su savivaldybę suderinę „Baltic Pride“ atstovai. Visuomenininkas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.

„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos sąvokos apibrėžimą“, – sakė K. Krivickas.

UŽDARYTI

>

[6]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.

„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.

LGBTIQ bendruomenei Lietuvoje daugybę metų raginant politikus įteisinti partnerystės institutą, Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų buvo parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Baltijos šalių seksualinių mažumų eisena nuo 2010-ųjų kas tris metus vyksta Vilniuje, kitais metais – Rygoje ir Taline.