Į aikštę susirinkę akcijos dalyviai atėjo nešini plakatais, ant kurių – raginimai baigti karą Ukrainoje. Kai kurie atkeliavo apsigobę istorinėmis Baltarusijos vėliavomis.

„Mūsų žinia, kad tokios elektrinės labai pavojingos. Černobylio bei kitos katastrofos, kaip Fukušimoje, parodė, jog po jų žmonės nebegali gyventi tose vietovėse ilgus metus. Taip pat nepamirškime dabartinės situacijos Ukrainoje ir pasaulinio branduolinio karo grėsmės“, – BNS sakė iš Baltarusijos dėl represijų pasitraukęs aktyvistu prisistatantis 40-metis Glebas.

„Išreiškiam palaikymą visai situacijai Ukrainoje, palaikymą tiems, kurie yra ten, taip pat, kurie liko Baltarusijoje“, – BNS sakė iš Baltarusijos prieš porą metų pasitraukusi 24-erių Anastasija.

Mergina akcijoje dalyvavo apsigaubusi Ukrainos vėliava ir laikė Ukrainos simbolį – saulėgrąžą.

„Mes nemažai padarėme, kad sustabdytume Astravo elektrinę – Lietuva uždarė rinką, izoliavo, bet ne tame išeitis. Reikia viską padaryti, kad šis karo nusikaltėlis Aleksandras Lukašenka ir jo draugas Vladimiras Putinas pasitrauktų, tik taip galime išspręsti problemą. Turime kovoti, kad šie nusikaltėliai keliautų ten, kur buvo siunčiamas karo laivas“, – susirinkusiesiems sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.

Akcijos dalyviai nuo 19 valandos dalyvaus tradicinėje „Černobylio kelio“ eisenoje.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Černobylio kelias“ („Čarnobylski šliach“) – kasmet Baltarusijoje balandžio 26 dieną vykstanti eisena minint 1986 metais Černobylyje įvykusią atominę nelaimę. Pirmą kartą ji surengta 1989 metais.

Eiseną Vilniuje inicijavo „Ecohome“ („Ekadom“) – seniausia ne pelno siekianti aplinkosauginė Baltarusijos organizacija, dėl politinių motyvų likviduota pernai. Tarp pagrindinių organizacijos veiklos krypčių – tvari energetika ir Baltarusijos energetikos strategijos pakeitimas į tvaresnę ir klimatui draugiškesnę

Anot šios organizacijos, šiemet „Černobylio kelias“ aktualus kaip niekad, o aplinkosauga eina išvien su siekiais sustabdyti karą. Karo Ukrainoje metu pirmąkart istorijoje branduolinėse elektrinėse imta kariauti ar naudoti jas kaip Rusijos armijos priedangą, teigiama organizacijos pranešime.

1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius. Į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys.

Sovietų valdžia dar labiau pablogino padėtį, nusprendusi nesakyti visuomenei, kas iš tikrųjų nutiko: nors kitą dieną po katastrofos netoliese esantis elektrinės darbininkų miestas Pripetė buvo evakuotas, 2 mln. Kijevo gyventojų nebuvo informuoti, nepaisant radioaktyvių teršalų pavojaus. Pasaulis apie avariją sužinojo tik po to, kai Švedijoje buvo nustatytas išaugęs radiacijos lygis.

Galiausiai iš apylinkių buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Reaktoriaus blokas tebeskleidė radiaciją iki 2019 metų, kai visas pastatas buvo uždengtas didžiuliu arkos pavidalo gaubtu. Robotams viduje pradėjus ardyti reaktorių, valdžios atstovai vėl pajuto optimizmą dėl šios zonos ateities.