Tokį parlamentarės kreipimąsi paskatino liberalų ir konservatorių daugumos valdomos Trakų rajono savivaldybės tarybos kovo 31 d. sprendimas, kuriuo buvo palaimintas lenkų mokyklų reorganizavimas ir esamo statuso panaikinimas.

„Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės...“, – ironizuoja parlamentarė.

Ji primena  Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, kuriose  parašyta, kad mokyklų tinklų pertvarkos bendrojo plano, jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomene ir atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę.

„Tačiau nei pati Vyriausybė, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei savivaldybė į mokyklų bendruomenių bandymus pateikti savo argumentus nereaguoja, ignoruojamas jų siekis būti išgirstoms. Tiesą pasakius, kalbėjimasis tik su tais, kurie yra parankūs, jau tapo šių valdančiųjų vizitine kortele“, – apgailestauja Seimo narė R. Tamašunienė.

Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės.

Pasak jos, Vyriausybė ir ministerija kitame savo nutarime, pagal kurį pradedama įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programa, taip pat įrašė labai gerą punktą, numatantį išimtį tautinių mažumų mokykloms komplektuojant klases.

R. Tamašunienė sako, kad ši išimtis turėtų užtikrinti mokyklų išsaugojimą ir esant šiek tiek mažiau mokinių klasėse. „Tačiau šis nutarimo punktas – akių dūmimas lenkų ir rusų mokykloms. Šiandien Trakuose duodama pradžia lenkų mokyklų naikinimui ir jų statuso sumenkinimui. Mokyklos, kurios atitinka bendruosius, visoms Lietuvos mokykloms keliamiems reikalavimams (joms nereikia išimties!) pakliuvo į tylųjį liberalų ir konservatorių lenkų mokyklų „žudymo planą“, – piktinasi parlamentarė.

Ji paminėjo Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją, Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

„Tai mokyklos, kurios tarp Lietuvos lenkų mokyklų yra labai vertinamos tiek tėvų, tiek visos švietimo lenkų kalbos bendruomenių. Mokyklos, kurios puoselėja ypatingas, šimtametes tradicijas, kurios investuoja į kiekvieną vaiką, kuriose mokiniai pasiekia gerų rezultatų, išlaiko egzaminus, dalyvauja olimpiadose, o puikiai organizuotoje popamokinėje veikloje atskleidžiami jų talentai, ugdomi gebėjimai. Mokyklos su Lenkijos parama sukūrusios puikias sąlygas ir jaukią šiuolaikinės mokyklos reikalavimus atitinkančią aplinką“, – sako Seimo narė R. Tamašunienė.

Ji  pabrėžia, kad šiose abiejose mokyklose puikiai integruojasi ukrainiečių vaikai. „Jie jaučiasi saugūs, laimingi ir patenkinti. Mes tai galėjome stebėti lankydamiesi mokykloje. Ukrainiečių vaikų jau dabar daugiau nei dvidešimt. Tačiau visi argumentai nustumiami į šalį ir bendruomenė neišklausoma“, – apgailestauja parlamentarė.

Anot jos, baigę Paluknio gimnaziją jaunuoliai įstoja ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos aukštąsias mokyklas, įgiję išsilavinimą, kompetencijų ir žinių, grįžta į Lietuvą ir labai sėkmingai įsidarbina, siekia karjeros Lietuvoje. R. Tamašunienės teigimu, tai yra esminis rodiklis, pagrindžiantis Lietuvos lenkų mokyklos ugdymo kokybę.

„Verta priminti, kad viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į gimtąją kalbą ir ugdymą gimtąja kalba. Tačiau visi lenkų mokyklų bendruomenių pasirinkti būdai: raštai, prašymai, vizitai, piketai, susirinkimai – balsas tyruose“, – sako Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.