Idėja stebėti viščiuko atsiradimo ciklą, procesą ir pagaliau jį patį išvysti bibliotekoje kilo netikėtai, kai su vaikais buvo kalbama apie paukščius, vartoma Raudonoji knyga. Nors Pagynė yra kaimas, deja, čia gyvenantys vaikai nematę vienadienio viščiuko. Pagirtina, kad bent jau negalvoja, jog kiaušiniai atsiranda parduotuvėje.

Taigi, šnekučiuojantis su vaikais apie pavasarį, grįžtančius pirmuosius paukščius, inkiliukus ir paukščių mažylius kilo mintis – kodėl nepasitikus pavasario ir Gandrinių su paukščių jaunikliais bibliotekoje. Vaikus suintrigavo galimybė sužinoti, kaip vystosi gyvybė kiaušinyje, kiekvieną dieną stebėti procesą ir nekantriai laukti, kada gi atsiras skylutė ir pasigirs pirmasis viščiuko cypsėjimas.

Taip bibliotekoje kovo 1 d. atsirado inkubatorius su kiaušiniais. Vaikai buvo supažindinti su viščiuko vystymosi procesu, sužinojo, kaip patikrinti, ar kiaušinis senas, ar naujas, aptarta kiaušinio sandara. Kovo 7–12 d. pagal perinimo kalendorių reikėjo patikrinti verstumą – ar kiaušinyje yra gyvybė. Kovo 18 d. kiaušiniai buvo paruošti paskutiniam vystymosi periodui ir teliko sulaukti mažylių. Kovo 24 d. ritosi pirmieji jaunikliai, procesas truko tris dienas.

Ši edukacija sukėlė vaikams naujų, nepatirtų emocijų, suteikė daug įspūdžių. Pirmą kartą imant viščiuką į rankas kilo tiek klausimų ir džiaugsmo, tiek nuostabos ir susižavėjimo! Bibliotekininkėms net nereikėjo smalsuolių drausminti, jie sutartinai ramino vieni kitus patys, kai viščiukai miegojo. Įsivaizduokite: devyni vaikai bibliotekoje ir visiška tyla! Vaikai puikiai suprato, kad paukšteliams vėsiau galima būti tik kelias minutes, kad jie greit pavargsta. Naujaisiais augintiniais bibliotekoje buvo galima pasidžiaugti dar keletą dienų, o paskui paukšteliai iškeliavo į namus toliau augti. Žinoma, vaikams pažadėta galimybė juos aplankyti.