Skelbiama, kad tragiškas įvykis nutiko Mariupolyje, į automobilį, kuriame važiavo režisierius, pataikė raketa.

Lietuvis buvo skubiai išgabentas į ligoninę, tačiau joje netrukus mirė.

Apie lietuvio mirtį rašo ir Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, ji cituoja rusų režisierių Vitalijų Manskį. Šis feisbuke tvirtino, kad M. Kvedaravičius „žuvo su kamera rankoje“.

V. Ovednevo/BNS nuotr.

„Mūsų draugas, lietuvių dokumentalistas Mantas Kvedaravičius šiandien nužudytas Mariupolyje su filmavimo kamera rankose“, – parašė jis feisbuke.

Režisierius gimė 1976 metais, studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. Oksfordo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis. M. Kvedaravičius 2003–2005 metais dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV.

2011 metais jis sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“.

2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.

Valstybės vadovų užuojauta

Valstybės vadovai sekmadienį pareiškė užuojautą dėl Ukrainoje žuvusio M. Kvedaravičiaus.

„Netekome ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydamas pavojų, dirbo agresorės Rusijos užpultoje Ukrainoje. Linkiu tvirtybės bei stiprybės M. Kvedaravičiaus artimiesiems, draugams ir visiems jo talento gerbėjams“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, talentingo kūrėjo, kultūros antropologo žūtis pribloškė.

„Manto filmavimo kameros taikinyje buvo karas, jo sukeltos mirtys ir neramumai, dingę žmonės. Šį kartą jis fiksavo Rusijos karą Ukrainoje. Deja, „Mariupolio“ tęsinio režisierius nebaigė. Tai didžiulė netektis Lietuvos ir pasaulio kino industrijai. Nuoširdžiai dėl šios beprasmiškos žūties užjaučiu šeimą, draugus, kolegas ir kūrybos gerbėjus“, – rašoma V. Čmilytės-Nielsen užuojautoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad M. Kvedaravičiaus dokumentinė kūryba išliks kartų atmintyje.

„Netekome lietuvių kūrėjo, kuris nepaisydamas pavojų kūrė Rusijos užpultoje Ukrainoje. Tikiu, kad režisieriaus dokumentinė kūryba išliks kartų atmintyje. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir kino bendruomenei“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.