„Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius. Ir veikti turime koordinuotai“, – pažymėjo už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

Prasidėjęs karas stipriai paveikė Europos Sąjungos ekonomiką, o daugelis įmonių patyrė didelių sutrikimų dėl turėtų tiesioginių ryšių su Rusija ir Ukraina ir energijos kainų šuolio.

„ES ir jos tarptautinių partnerių priimtos sankcijos sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai. Šios sankcijos taip pat kenkia ir dar ne vieną mėnesį kenks ES ekonomikai“, – pažymėjo M. Vestager.

ES ir jos tarptautinių partnerių priimtos sankcijos sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai. Šios sankcijos taip pat kenkia ir dar ne vieną mėnesį kenks ES ekonomikai.

Pasak EK, atsižvelgdama į tai ji sudarys sąlygas valstybėms narėms naudotis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad blokas įveiktų „šią precedento neturinčią situaciją“, kartu apsaugant „vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje“.

Nuspręsta per laikinąją sistemą papildyti esamą valstybės pagalbos priemonių rinkinį įvairiomis kitomis galimybėmis, kuriomis jau gali pasinaudoti valstybės narės, pavyzdžiui, priemonėmis, kuriomis įmonėms kompensuojama dėl išskirtinių aplinkybių tiesiogiai patirta žala.

Pasak EK, naujoji sistema leis valstybėms narėms teikti riboto dydžio pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo dabartinės krizės arba susijusių sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, užtikrinti pakankamą likvidumą bei kompensuoti įmonėms papildomas išlaidas, patirtas dėl itin didelių dujų ir elektros energijos kainų.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pažymėta, jog minėtų rūšių priemonėmis galės pasinaudoti ir sunkumų patiriančios įmonės, kurioms dėl dabartinių aplinkybių ir dar nepasibaigusios koronaviruso pandemijos gali kilti neatidėliotinų likvidumo poreikių.

Rusijos kontroliuojami subjektai, kuriems taikomos sankcijos, pasinaudoti šiomis priemonėmis negalės, priduriama pranešime.

Pagal naująsias nuostatas, siekiant apsaugoti žemės ūkį, šioje srityje veikiančios įmonės galės nedelsiant gauti net iki 400 tūkst. eurų paramą, kad įveiktų krizę.

Intensyviai energiją vartojančios įmonės taip pat galės gauti paramą apmokėti sąskaitas, o parama, kaip numatoma šiuo metu, neviršys 2 mln. eurų, pranešė ES.

Jei  įmonės patirs veiklos nuostolių, valstybės narės galės gerokai padidinti pagalbą, skirdamos iki 25 mln. eurų paramą daug energijos suvartojantiems vartotojams ir iki 50 mln. eurų įmonėms, veikiančioms konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, aliuminio ir kitų metalų, stiklo pluošto, celiuliozės, trąšų, vandenilio bei daugelio pagrindinių cheminių medžiagų gamintojoms.

Laikinoji sistema bus taikoma iki 2022 metų gruodžio 31 dienos įvertinant, ar neiškils poreikis ją pratęsti.

Karui Ukrainoje tebesitęsiant, vis stiprėja nuogąstavimai, kad jis turės ilgalaikį poveikį Europos ekonomikai.

Analitikai perspėja, kad šiais metais numatomas 4 proc. bloko augimas dėl konflikto gali gerokai sulėtėti.