Vilniečiai kaip ir dalis kitų Lietuvos gyventojų kelionę viešuoju transportu renkasi kur kas rečiau. Esą kalta baimė užsikrėsti koronavirusu. Tačiau nors keliautojų mažėja, „zuikiu“ važiuojančių tik daugėja. Vilniaus susisiekimo paslaugų įmonė sakė, kad pastarieji metai – ramesni. Kelionių skaičius per darbo dieną šiuo metu yra apie 30 proc. mažesnis nei anksčiau.

„Tikrai neatsistatė srautai iki pandeminio lygio, nes pačioje pradžioje, kai tik paskelbė karantiną, 2020 metų kovo mėnesį, srautai krito 57 procentais. Ženkliai – daugiau negu pusę. Tai per 2020-ųjų pabaigą ir 2021 metus tikrai pakilo“, – sakė „Judu“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė. 

Panaši situacija ir Klaipėdoje – koronavirusas ir darganoti orai dalį keleivių privertė likti namie. Tad žmonių autobusuose mažiau. „Nusistovėjo stabilus kelionių srautas, kuris lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu yra apie minus 25 procentus. Reiškia, ketvirčio keleivių kelionių, kurios buvo iki pandemijos, mes vis dar nematome“, – pasakojo „Klaipėdos keleivinio transporto“ generalinis direktorius Andrius Samuilovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klaipėdiečius labiausiai stebina ne keliautojų mažėjimas, bet dykai bandančių pasivažinėti keleivių skaičiaus augimas. „Jeigu srautai – minus penktadalis, tai „zuikių“ irgi penktadaliu paaugo“, – pastebėjo A. Samuilovas.

Stebisi ir Šiauliai. Lyginant šių ir praeitų metų sausį baudų „zuikiams“ buvo išdalinta 24-iomis daugiau. „Keleivių, kurie nori nemokėti už važiavimą viešuoju transportu yra ganėtinai nemažai“, – sakė „Busturo“ plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė.

Tačiau ne visuose miestuose pilna važiuojančių „zuikių“. Kaune važiuoti be bilietėlio bando vis mažiau miestelėnų. Įmonė sako, kad „zuikius“ sugaudyti padėjo nauja bilietų žymėjimo sistema. Kol kas vienintelė tokia Lietuvoje.

„Kontrolierių galėjimas užblokuoti nuotoliniu būdu komposterius ir visą elektroninę sistemą, kad keleivis, išvydęs stotelėje kontrolę, neturi galimybės atsižymėti bilieto“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ keleivių kontrolės organizavimo vadybininkė Jolita Tarandienė.

Nei Vilnius, nei Klaipėda, nei Šiauliai panašių priemonių nežada imtis. Sako, kad tikisi gyventojų sąmoningumo. „Jeigu vis dar nori bandyti gaudyti laimę už uodegos. Na, tai ką, tiesiog noriu palinkėti sėkmės“, – pabrėžė „Klaipėdos keleivinio transporto“ generalinis direktorius.

„Mes išvis nenorime su jais kovoti. Labai norėtųsi, kad jie būtų sąmoningi ir kiekvienas iš mūsų nusipirktume bilietą“, – vylėsi „Judu“ klientų patirties vadovė. 

„Važiavimas viešuoju transportu pilna kaina Šiauliuose kainuoja 0,60 euro centų. Tai, aš manau, kad tikrai verčiau yra juos susimokėti, negu aštuonių eurų baudą, nes paskaičiuokime, kiek laiko galime važiuoti už tuos aštuonis eurus“, – svarstė „Busturo“ plėtros ir marketingo skyriaus vadovė.

Vilniaus transportas sako, kad dykai norinčių važiuoti keleivių skaičius jau kelerius metus iš eilės išlieka stabilus. „Čia – kaip skaičiuosi, jei lyginant 2020 metais ir 2021-aisiais keleivių, važiavusių be bilieto, skaičių, jis padidėjo penkiais procentais. Sakysime, kad išaugo, bet įvertinus tai, kad kelionių srautas didėja, jis liko toks pats“, – pastebėjo „Judu“ klientų patirties vadovė.