Sprendimą kritikavo

Gruodžio 1 d. A.Bilotaitė paskelbė, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) atsisako penkių viešųjų įstaigų, kurios esą atlieka ministerijai nebūdingas funkcijas. Tarp šių įstaigų pateko ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje. Jį nutarta likviduoti, o turtą perduoti Turto bankui. Anot ministrės, šitaip ketinama sutaupyti lėšų, kurios bus skirtos pareigūnų reabilitacijai.

„Kauno diena“ rašė [5], kad ekonominė šio sprendimo nauda neaiški. Tokį A.Bilotaitės sprendimą kritikavo ir „Kauno dienos“ kalbintas buvęs premjeras Saulius Skvernelis. „Šitie užmojai atrodo nelabai skaniai. Reabilitacijos įstaigos ministerijai nieko nekainuoja, jos pačios užsidirba ir yra galimybė pareigūnams patraukliomis kainomis suteikti reabilitacinį gydymą, tiek galimybę pailsėti. Kito pasirinkimo rinkoje pareigūnai neturėtų“, – pastebėjo S.Skvernelis.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Reabilitacijos įstaigų likvidavimą Seimo narys linkę vadinti paprasčiau – privatizavimu, o šis žodis prisimenantiesiems nepriklausomybės pradžią nieko gero nežada.

„Ponia Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad „Pušyną“ reikia parduoti, arba, kitaip sakant, atsisakyti funkcijos“, – pastebėjo S.Skvernelis.

Įtartina draugystė

S.Skvernelio žodžius apie keistus interesus dėl „Pušyno“ išplėtojo buvęs jo patarėjas Skirmantas Malinauskas. Praėjusį savaitgalį youtube.com kanale jis ištransliavo siužetą, pavadintą „Draugystė verta milijonų“.

Pasak S.Malinausko, „Pušyno“ likvidavimas glaudžiai susijęs su ministrės A.Bilotaitės ir Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės draugyste.

„Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė priėmė sprendimą, kuris papildys jos artimiausios politinės bendražygės Šventosios seniūnės V.Skeberdytės ir su ja susijusių asmenų kišenes. Valstybė dėl to praras milijonus. Abi politikės nuo visuomenės nuslėpė tai, ką privalėjo viešai deklaruoti“, – paskelbė S.Malinauskas.

Jis neabejoja moterų draugyste: jos ne tik priklauso tai pačiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, bet ir iki šiol nevengė viešai pozuoti itin draugiškoms nuotraukoms.

Ponia Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad „Pušyną“ reikia parduoti, arba, kitaip sakant, atsisakyti funkcijos.

Negana to, lapkričio 30 d. Šventosios seniūnė parašė prašymą  Palangos savivaldybės administracijai, kad jai būtų leista dirbti A.Bilotaitės patarėja.

„V.Skeberdytė nebuvo ir nėra įdarbinta A.Bilotaitės padėjėja Seime. Seimo kanceliarija nėra gavusi jos prašymo dirbti Seimo narės A.Bilotaitės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja“, – šią savaitę bandė išsisukinėti ministrės patarėjų komanda.

V.Skeberdytė šią situaciją aiškina kiek kitaip. „Tokia kalba buvo, bet seniai. Niekas man netrukdo pateikti tokio prašymo, tai yra normali praktika kiekvienoje partijoje. Mūsų pozicijos yra panašios atitinkamais skaidrumo klausimais. Bet taip, aš nesu jos padėjėja, tik pateikiau prašymą, nes apie tai buvo seniai kalbėta. Aš nesu jos komandos narė. Mes esame bendrapartietės“, – vakar dienraščiui aiškino V.Skeberdytė.

Skandalinga versija

Sakysite, o kuo čia dėtas „Pušynas“? Jis Palangoje įsikūręs 3 ha ploto teritorijoje, kurios 2 ha yra neužstatyti. Sklypas – netoli jūros, pušyne, su visa infrastruktūra, asfaltuotomis aikštelėmis. Kiek tokioje vietoje galėtų kainuoti tie 2 ha neužstatytos žemės?

Palyginimui S.Malinauskas pateikia 12 a sklypo J.Šliūpo gatvėje, Palangoje, kainą – beveik 1,7 mln. eurų. Taigi, 1 a kaina J.Šliūpo gatvėje – 140 tūkst. eurų. Šis sklypas – ne miesto centre, tačiau arti jūros ir galima paskirtimi nė kiek nenusileidžia reabilitacijos centro „Pušynas“ sklypui. Tad kiek kainuotų 2 ha neužstatytos žemės prie „Pušyno“? Remdamasis anksčiau pateiktu preliminariu skaičiavimu, S.Malinauskas pateikia atsakymą – 28 mln. eurų.

S.Malinauskas leidžia suprasti, kad pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje likviduojamas tam, jog dalį sklypo galėtų susigrąžinti ministrės bičiulės artimieji. (ELTOS nuotr.)

O kurgi čia ministrės A.Bilotaitės ir Šventosios seniūnės V.Skeberdytės interesas? Dalyvaudama 2020 m. Seimo rinkimuose V.Skeberdytė savo biografijoje nurodė turinti tris sūnus, tačiau esanti netekėjusi. S.Malinausko žiniomis, jos sugyventinis yra Tauras Liutikas.

Šie asmeniniai politikės gyvenimo niuansai tapo svarbūs S.Malinauskui įrodinėjant V.Skeberdytės interesą į reabilitacijos centro „Pušynas“ žemę. Petras Liutikas 2014 m. kreipėsi į Palangos savivaldybės administraciją dėl jo tėvui iki 1940 m. priklausiusio žemės sklypo. Nurodydamas kontaktinius duomenis, P.Liutikas paliko ne savo, o V.Skeberdytės telefono numerį ir e.pašto adresą.

Būtent 2014 m. V.Skeberdytė pradėjo dirbti Palangos savivaldybės administracijoje Šventosios seniūne. Anot S.Malinausko, tada ir prasidėjo kova dėl žemės sklypo.

Negana to, pateikiamas 2019 m. teismo sprendimas dėl minėto žemės sklypo. Į teismą Palangos savivaldybę paduoda Hermenehilda Liutikienė, o jos atstovė teisme – V.Skeberdytė. S.Malinauskas pabrėžia, kad net ir teismui užkliuvo V.Skeberdytės atstovavimas, nes ji tarsi bylinėjasi su savo darboviete – Palangos savivaldybe.

Tačiau oficialus kelias į žemės sklypą neatsidarė, teismo sprendimas nebuvo palankus pretendentams į žemę. S.Malinauskas pateikia ir 2004 m. priimtą teismo sprendimą, kuris visai kitiems asmenims, siekiant susigrąžinti nuosavybės teisę į 13 ir 18 a sklypus „Pušyno“ teritorijoje. Kadangi sklypas atitinka įstatymais nustatytos valstybinės išperkamos žemės sklypo statusą, tai tapo kliūtimi šį sklypą susigrąžinti.

S.Malinauskas kelia itin realią versiją, kad tokia galimybė gali atsirasti po V.Skeberdytės draugės ministrės A.Bilotaitės sprendimo likviduoti reabilitacijos centrą „Pušynas“. Tai padarius, sklypo nesaugos viešojo intereso statusas, nes reabilitacijos centro nebus, žemė bus laisva ir atsivers kelias ją susigrąžinti.

Kaltina šmeižtu

S.Malinausko pateiktą versiją per vieną dieną žvaigžde tapusi V.Skeberdytė vadina visišku absurdu. „Man naujiena, kad mano vaikų senelių žemė atsirado „Pušyno“ teritorijoje. Dėl to rengiami skundai  atitinkamoms institucijoms, nes tai visiškas melas. Jei S.Malinauskas toks gabus blogeris, tai tegul pasiima tuos teismų sprendimus ir pastudijuoja“, – atkirto Šventosios seniūnė.

V.Skeberdytė tvirtina, kad su teismo sprendimu dėl sklypo, kuris patenka į „Pušyno“ teritoriją, jos šeima niekaip nesusijusi. „Ir aš tai įrodysiu, nes tai yra akivaizdus melas. Aš paprašiau S.Malinausko pateikti įrodymų, kokia mano vaikų senelių atkuriamos žemės dalis patenka į „Pušyno“ sklypo teritoriją, bet jis neįgalus juos pateikti“, – piktinosi V.Skeberdytė.

Pasak Šventosios seniūnės, S.Malinausko pateiktame 2014 m. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl detaliojo plano yra brėžinys, kuriame apibrėžta reikiama teritorija ir ji esą nepatenka į „Pušyno“ sklypą.

Anot V.Skeberdytės, tai yra teritorijos tarp žemės sklypų Žvejų g. 1, Šermukšnių gatvės ir šalia valstybinio miško. Žvejų g. 1 yra nurodytas kaip tik besiribojantis sklypas.

Negana to, Šventosios seniūnė tikina, kad S.Malinausko rodytas teismo sprendimas yra apskųstas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka.

28 mln. eurų – tiek preliminariai vertinamas 2 ha neužstatytas sklypas Palangoje.

V.Skeberdytė taip pat nurodė nematanti jokių kliūčių, kad, dirbdama Palangos savivaldybės administracijoje Šventosios seniūne, negali dalyvauti teisme su savivaldybe.

„Jei esi valstybės tarnautojas, tai negali dėl savo vaikų senelių liudyti teisme? – taip savo pavardę bylos dokumentuose aiškino V.Skeberdytė. – Aš neatstovavau seneliams, o teikiau parodymus, susijusius su detaliuoju planu. Mes rengėme detalųjį planą prie esamų, jau suformuotų sklypų, į kuriuos nuosavybės teisė jau atkurta.“

Ministrė A.Bilotaitė apie V.Skeberdytės ryšius su H. ir P.Liutikais ir atstovavimą jiems tikina nežinojusi, o dėl galimo interesų konflikto ar galimų pažeidimų turėtų spręsti atsakingos institucijos.