Tai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas įtvirtino pirmadienį pasirašytoje trijų šalių deklaracijoje.

Dokumente EK raginama ne tik teikti „pasiūlymus dėl būtinų ES migracijos ir prieglobsčio politikos teisinės sistemos pakeitimų“, bet ir užtikrinti „tinkamą ES finansinę paramą fizinės infrastruktūros statybai“.

Baltijos šalių lyderiai dar kartą pasmerkė Baltarusijos režimo veiksmus, kuriais migrantai naudojami politiniais tikslais, taip pat pakvietė ES ir NATO vadovus dėti „daugiau diplomatinių pastangų nelegalios migracijos kilmės šalyse“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai teigė esantys susirūpinę dėl „Baltarusijoje esančių migrantų, kurie verčiami pažeisti Europos Sąjungos sieną, žmogaus teisių ir saugumo“, todėl ragina Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimą „laikyti atsakingą už prekybą žmonėmis“.

„(Prezidentai ragina – BNS) visas atitinkamas tarptautines organizacijas aktyviai įsitraukti sprendžiant A. Lukašenkos režimo sukeltą situaciją. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba reagavo į esamą rimtą padėtį bei ją įvertino, todėl raginame JT Žmogaus teisių tarybą, JT vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą ir Tarptautinę migracijos organizaciją imtis konkrečių veiksmų“, – teigiama pareiškime.

Jie taip pat išreiškė dėkingumą ES institucijoms ir Vakarų šalims „už paramą šios hibridinės atakos metu“.

„Vertiname NATO sąjungininkių solidarumą ir paramą dėl to, kad jos išlieka budrios ir siekia užkirsti kelią tolesniam padėties eskalavimui ir galimoms Baltarusijos režimo provokacijoms toliau instrumentalizuojant nelegalią migraciją, bei dėl to, kad jos stebi poveikį Aljanso saugumui“, – nurodoma dokumente.

Be kita ko, lyderiai išreiškė pasirengimą toliau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Baltijos valstybių prezidentai taip pat nuotoliniu būdu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.