Didelio atgarsio sulaukė Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas, kuriame numatoma išbraukti užsienio autorius iš 11 ir 12 klasėse privalomos perskaityti literatūros sąrašo. Šiuos ketinimus kritiškai įvertino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, nurodydama, kad programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas susitarimas švietimo bendruomenėje. Pasiūlymų laukiama iki gruodžio 15 d., tačiau šios programos vadovės Zitos Nauckūnaitės jau paprašyta pasitraukti iš užimamų pareigų.

Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Kodėl 32-ais Nepriklausomybės metais vis dar neapsisprendžiama, ką privalo skaityti abiturientai ir jaunesnių klasių moksleiviai? Ar neatgrąso vaikų nuo skaitymo „sunkieji“ Lietuvos klasikai? Kaip apskritai šiuolaikinį jaunimą sudominti klasikų kūriniais, kuo skiriasi paauglių požiūris į literatūrą nuo vyresnės kartos atstovų ir kokią naudą tolimesniam gyvenimui duoda skaitymas?

Apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininku, Kauno Jėzuitų gimnazijos mokytoju Mindaugu Grigaičiu.