Pirmąkart sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje N. Bennettas teigė, kad šiitiška respublika pastaraisiais metais atliko „didelį šuolį į priekį“, vystydama savo branduolinės gamybos pajėgumus ir infrastruktūrą, leidžiančią gaminti iki ginklams tinkamo lygio prisodrintą uraną.

„Irano branduolinė programa yra pasiekusi kritinį tašką, visos raudonos linijos buvo peržengtos“, – sakė N. Bennettas, birželį perėmęs Izraelio vyriausybės vairą.

„Pasaulyje esama tokių, kurie Irano siekį įgyti branduolinių ginklų laiko neišvengiama realybe, baigtu reikalu – arba kurie tiesiog pavargo apie tai girdėti“, – tarptautinei organizacijai sakė 49 metų premjeras.

„Izraelis tokios privilegijos neturi. Mes negalime pavargti. Mes nepavargsime. Izraelis neleis Iranui įgyti branduolinio ginklo“, – pabrėžė jis.

Iranas teigia, kad jo branduolinės programos tikslai yra visiškai taikūs. Penktadienį šiitiška respublika išreiškė viltį, kad greitai bus atnaujintos derybos dėl galimybių atgaivinti 2015 metų sutartį su galingosiomis šalimis, pagal kurį Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Šis susitarimas pradėjo byrėti 2018 metais, kai JAV vienašališkai iš jo pasitraukė ir vėl pradėjo taikyti sankcijas. Iranas savo ruožtu palaipsniui liovėsi laikytis kai kurių sutarties nuostatų ir intensyvinti branduolinę veiklą.

N. Bennetto pirmtakas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), Izraeliui nepertraukiamai vadovavęs nuo 2009 metų iki šių metų birželio, buvo vienas nuožmiausių šios sutarties kritikų ir nuolat ją peikdavo tarptautiniuose forumuose. Ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą pasitraukti iš sutarties B. Netanyahu džiugiai sveikino

N. Bennettas irgi yra laikomas užsienio politikos „vanagu“, bet jis vadovauja ideologiškai margai aštuonių partijų koalicijai. Naujasis premjeras yra susitarimo dėl Irano branduolinės programos priešininkas, bet savo kalboje Generalinėje Asamblėjoje šios sutarties konkrečiai nepaminėjo.