Be paties autoriaus, Vilniaus universiteto profesoriaus, akademiko D. Kauno, savo mintimis dalysis Klaipėdos universiteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja Roma Bončkutė bei Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė.

Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas M. Jankaus (1858–1946) asmenybei, jos formavimuisi ir brandos raidai veikiant etninėms, kultūrinėms, socialinėms ir politinėms aplinkybėms, raiškai geografinėje, profesinėje ir politinėje erdvėje.

Svarbus dėmuo – asmenybės ir Mažosios Lietuvos tapatumas. Tai lėmė krašto priklausymas vakarietiškoms, didesnės ekonominės ir kultūrinės pažangos vokiečių valstybėms, laisvas gyventojų judėjimas po užsienio šalis, demokratiškos evangelikų liuteronų tikybos tradicijos.

Tautos gyvenamojo ploto dalių fizinis artumas ir, palyginti su Rusija, liberalesni Vokietijos įstatymai sudarė sąlygas Mažosios Lietuvos miestams tapti draudžiamosios spaudos lotyniškuoju šriftu leidimo ir nelegalaus transportavimo per imperijų sieną židiniais, sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų.

M. Jankaus veikla spaudos leidybos srityje apėmė 1879–1925 m. laikotarpį, į kurį pateko ir jo paties spaudos įmonės darbas Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje. Iš viso joje išspausdinta 414 knygų, brošiūrų ir smulkiųjų spaudinių bei 27 periodiniai leidiniai lietuvių, vokiečių, sorbų, lenkų ir baltarusių kalbomis. Ši produkcija buvo skirta Mažajai ir Didžiajai Lietuvai bei išeivijai. M. Jankaus pasiekimu laikytina leidinių įvairovė, jų pasaulietiškumas ir polemiškumas. Leidyba formavo M. Jankaus orientaciją į tautinį sąjūdį ir bendradarbiavimą su didžiąja tautos dalimi, į veržliai kylančias socialines ir politines jėgas.

M. Jankus dalyvavo įkuriant pirmąją lietuvių kultūros draugiją „Birutė“ (1885), per rinkimus į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą leido politinę spaudą, skirtą lietuvių kandidatams palaikyti, pats kandidatavo.

Jis pasirašė svarbiausius dokumentus dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimo ir aktyviai veikė kaip vienas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos politinių vadovų. Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais M. Jankus pripažintas istorine asmenybe. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, jam pastatytas monumentas. Šiandien M. Jankaus idėjos tebėra gyvos ir atitinka modernios tautos bei valstybės interesus.

Registracija į renginį: https://bit.ly/3xxZPzN [4].