Pasak jos, ketvirtadienį šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyva surengtame susitikime Prezidentūroje šiuo klausimu su partijų vadovais „nebuvo nesutarimų“.

„Man atrodo, kad nebuvo nesutarimo dėl to, jog sienos fizinė apsauga turėtų būti iš esmės sustiprinta ir Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tą daryti, manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu, esu jį pasirengusi aptarti su Seimo frakcijų vadovais, kadangi tai reikalaus ir tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – sakė ministrė pirmininkė.

Anot jos, „būtų gerai dėl to sutarti ir vėliau diskusijų nebeturėti“.

Atsargiai vertina Irako galimybes greitai spręsti migrantų krizę

I. Šimonytė tvirtina, kad nereikėtų puoselėti daug lūkesčių dėl nelegalios migracijos iš Irako problemos sprendimo, šios šalies delegacijai šią savaitę viešint Lietuvoje.

Ji sako, kad daugiau vilčių reikėtų teikti Europos Sąjungos, turinčios rimtesnių svertų šiai krizei valdyti, institucijų įsitraukimui.

„Šią savaitę dirba Irako institucijų misija. Aš norėčiau, kad lūkesčiai šiose temose būtų labai adekvačiai kalibruojami – tai nėra tie klausimai, kurie labai greitai ir labai paprastai išsisprendžia. Tikrai nėra taip, kad atskridęs Irako pareigūnas su savimi lėktuve išsiveš kelis šimtus žmonių, nes žmones reikia identifikuoti“, – ketvirtadienį pasisakyme po susitikimo su prezidentu ir politinių partijų vadovais sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, iš daugiau nei 3,2 tūkst. Lietuvos sieną su Baltarusija kirtusių migrantų apie du trečdaliai prisistato esantys Irako piliečiai.

Tikrai nėra taip, kad atskridęs Irako pareigūnas su savimi lėktuve išsiveš kelis šimtus žmonių, nes žmones reikia identifikuoti.

Anot jos, šiuo metu su minėta delegacija vyksta „labai intensyvus darbas“,  o tai, jog Irakas atsiliepė į Lietuvos kvietimą atvykti ir išsiaiškinti situaciją migrantų sulaikymo vietose „vertintinas kaip teigiamas ženklas“.

„Kokie bus to rezultatai, matyt, matysime artimiausiu metu. Bet daug lūkesčio ir daug svorio teikiame tiems kontaktams, ar tai būtų Irakas, ar Turkija, kuriuos turės Europos Sąjungos institucijos dėl Europos Sąjungos ypatingos padėties, ypatingo statuso, turinčios ir pakankamai ženklius poveikio svertus, kurie galėtų būti šiose diskusijose naudojami“, –  teigė ji.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvoje viešinčiai delegacijai vadovauja Irako Užsienio reikalų ministerijos Europos departamento direktorius Abdulas Kareemas Toma Mehdi Kaabas, ketvirtadienį susitikęs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Ministras pasveikino diplomatinės-konsulinės misijos, dėl kurios sutarta vizito metu Bagdade, darbo pradžią. Tai yra svarbus žingsnis siekiant išardyti nelegalios migracijos maršrutus per sieną“, – teigiama ministerijos įraše socialiniame tinkle „Twitter“.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija, migrantų skaičius jau perkopė 3 tūkstančius, Lietuva dėl to yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

I. Šimonytė po susitikimo su partijų lyderiais išskyrė LSDP

Nelegalios migracijos klausimą su prezidentu G. Nausėda ir parlamentinių partijų lyderiais ketvirtadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime aptarusi premjerė I. Šimonyte džiaugėsi tokio formato diskusijomis, kadangi ne visi partijų lyderiai turi Seimo nario mandatą. Be to, situacija nuo liepos pradžioje vykusios neeilinės parlamento sesijos esą pakito į blogąją pusę.

„Žinoma, Vyriausybė turi galimybę savo darbą ir aktualijas pristatyti Seime ir tas vyko neseniai vykusios neeilinės sesijos metu, tačiau ne visi politinių partijų vadovai taip pat yra ir Seimo nariai, dėl tos priežasties taip pat vertingi pasikeitimai nuomonėmis, diskusijos, kurios vyksta tokiu formatu. Juo labiau, per tas dvi savaites situacija kažkiek ir pakito. Ir pakito, deja, blogąja linkme“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Čia konkrečiai norėčiau padėkoti Vilijai Blinkevičiūtei už tai, kad socialdemokratų partija pateikė tikrai išsamų sąrašą pasiūlymų, kaip šitą situaciją spręsti.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad itin vertina visų partijų pasiūlymus nelegalios migracijos valdymo klausimu.

„Šiandien nėra prasmės diskutuoti, kas kažkada kažką galėjo padaryti kitaip. Manau, kad reikia svarstyti tai, ką dabar turime daryti. Esu dėkinga ir politiniams oponentams, ir koalicijos partneriams, kurie teikia ne vien kritiką, bet ir patarimus. Čia konkrečiai norėčiau padėkoti Vilijai Blinkevičiūtei už tai, kad socialdemokratų partija pateikė tikrai išsamų sąrašą pasiūlymų, kaip šitą situaciją spręsti. Vyriausybė juos mielai vertina ir į visus racionalius, įgyvendinamus siūlymus yra linkusi atsižvelgti, nesvarbu, kas juos teiks“, – pabrėžė premjerė.

„Mano prašymas politiniams lyderiams buvo toks, kad šitos problemos netaptų kažkokiomis nevaisingų diskusijų inspiracijomis“, – sakė ji.

Ministrų Kabineto vadovė akcentavo, kad nelegalios migracijos pro pasienį su Baltarusija klausimą teks spręsti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos politikams.

„Tai nėra tik Lietuvos Respublikos klausimas, kurį turėtų dvišaliu pagrindu spręsti, tai yra klausimas ir Europos Sąjungai. Ir ta kryptimi nuosekliai dirba tiek Vyriausybė, tiek ir prezidentas. Manau, kad esame sulaukę labai didelio palaikymo – ir politinio, ir praktinio – iš ES institucijų, NATO partnerių“, – tvirtino I. Šimonytė.

Susitikime prezidentūroje dalyvavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjūdžio (LLRA–KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.