Viešojoje erdvėje pasigirsta kaltinimų, kad visas procesas vilkinamas, tačiau teisės ekspertai sako, kad dažniausiai tokios bylos ilgai trunka dėl nekokybiškai surinktų įrodymų.

„Be abejo, čia turbūt yra ir kai kurių įstatymo problemų, – visko yra. Bet, aš manau, kad jeigu būtų kokybiškai surinkta medžiaga, tai, matyt, kad tie procesai truktų trumpiau“, – LNK kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius.

„Dar tas egzistuoja ir aš stebiu. Kai kuriose bylose, aš iš karto jaučiu, kad, ko gero, užsitęsęs tyrimas, užsitęsusios bylos, vis dėlto, yra dėl įrodymų stokos“, – sakė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.

Dar viena problema, pasak ekspertų, dažnai žiniasklaidai nutekinama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokiu būdu visuomenei suteikiami lūkesčiai, kad sugauti didžiausi nusikaltėliai.

„Kai ikiteisminio tyrimo stadijoje, štai, jau sakoma, kad pagautas vagis, pagautas nusikaltėlis, pagautas kažkoks korumpuotas asmuo – beliko tik suskaičiuoti, kiek pinigų jis gavo ir panašiai. O iš tikrųjų toliau išaiškėja, kad nėra nei tų pinigų, nei jis pagautas“, – LNK žurnalistams teigė buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus.

Yra ne viena skambiai pradėta byla, kuri po kelerių metų baigėsi niekuo – pasiekiami išteisinamieji nuosprendžiai. Viena tokių – Lietuvos krepšinio federacijos byla, kurioje po ilgo tyrimo ir bylinėjimosi pati federacija ir visi dokumentų klastojimu bei piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinti asmenys buvo išteisinti. Tarp jų – ir buvęs federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, kurio teigimu, spaudimą teismui bandė daryti ir politikai.

„Tikrai buvo keista girdėti iš pono Urbšio įvairius teismo sprendimo vertinimus, interpretacijas. Ypatingai po pirmos instancijos teismo išteisinimo. Aišku, kad buvo bandoma, galimai, kažkaip pakreipti atsakingų asmenų suvokimą“, – svarstė M. Balčiūnas.

Pasak teisininkų, politikų komentarai apie įvairias bylas kuria viešąją nuomonę ir dažnai formuoja poziciją, kad reikia nuteisti. „Bet kokia žinia į viešąjį eterį, į masines medijas yra įtaka kažkam. Ar įtaka ir noras sureikšminti savo padėtį justicijos sistemoje, ar noras iš anksto primesti tam tikrą būsimą sprendimą teismui, ko negalima atmesti. Tų įtakų tikrai yra daug“, – teigė advokatas Remigijus Merkevičius.

Teisininkai klausia, ar tokiais atvejais politikų pasisakymai nėra tiesiog bandymas paveikti teisėjus. „Sakykime, kaip ir buvusi Valstybės vadovė leisdavo sau išsakyti savo lūkesčius, koks turėtų būti priimtas sprendimas vienoje ar kitoje byloje. Tai teisėjui turėtų daryti labai tiesioginę įtaką, kadangi teisėją į aukštesnes pareigas skiria būtent valstybės prezidentas“, – sakė advokatas Linas Belevičius.

Spaudimai teismams gali būti daromi ir neviešais pareiškimais. „Jeigu jau daromas koks nors spaudimas, arba galvojama, kaip ir ką pakreipti, daroma visiškai netiesioginiu būdu – per kitus asmenis, per tam tikrą aplinką, per gandus, įvairias nuomones ir taip toliau“, – aiškino buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas M. Laurinkus.

Tai yra nusikaltimas ir aš labai norėčiau, kad atsirastų koks nors drąsus teisėjas, kuris iškeltų kam nors baudžiamąją bylą už tokį skambutį, prašymą ar panašiai. Manau, kad labai greitai visiems atšoktų fantazija.

Teisininkai sako, kad politikai taip elgtis neturėtų, jie turėtų suprasti, kad tai nėra tiesiog neetiška veika. „Tai yra nusikaltimas ir aš labai norėčiau, kad atsirastų koks nors drąsus teisėjas, kuris iškeltų kam nors baudžiamąją bylą už tokį skambutį, prašymą ar panašiai. Manau, kad labai greitai visiems atšoktų fantazija“, – svarstė Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas V. Nekrošius.

Pasak teisininkų, politikų pareiškimai įvairiose bylose pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o tai Lietuvai gali atsigręžti Europos Žmogaus Teisių Teisme.