Pareigūnai tikina, kad per šį protestą, net jei ten ir susirinks tūkstančiai žmonių, stebės, kad būtų laikomasi viešosios tvarkos. Apie tai – Aurelijaus Bezekavičiaus pokalbis su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Sauliumi Gagu.

– „Didysis šeimos gynimo maršas“ vyks gegužės viduryje. Savivaldybė jau išdavė leidimą, organizatoriai nurodo, kad ten gali būti nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių. Lietuvoje tuo metu vis dar galios karantinas. Ar čia savaime nėra karantino pažeidimas, kai mes kalbame apie tūkstančių žmonių susirinkimą į vieną vietą?

– Norėčiau pasakyti, kad reikia vadovautis Susirinkimų įstatymu. Pirmasis straipsnis numato, kad susirinkimai gali būti neorganizuojami tik karo arba nepaprastosios padėties atveju. Šiuo atveju mes neturime nei vieno, nei kito. Turime karantiną. Savivaldybė, gavusi prašymą, jį apsvarstė, įvertino visas aplinkybes. Turiu atkreipti dėmesį, kad tai buvo padaryta truputį anksčiau. Iki gegužės 15-osios dar yra daug laiko – situacija gali keistis ir dėl karantino. Bet šiuo atveju, jeigu yra suderinta susitikimo vieta ir laikas su savivaldybe, tai mes privalome užtikrinti renginio metu viešąją tvarką, eismo saugumą ir žmonių teises.

– Nors šiai dienai būriuotis draudžiama, bet jeigu į tokį maršą, kaip deklaruoja organizatoriai, susirinktų 7 tūkst. žmonių, jie negautų baudų už karantino pažeidimus? Kokius kitus aspektus jūs turėtumėte užtikrinti?

– Pagrindiniai aspektai – viešoji tvarka, eismo saugumas. Susirinkimo dalyviai vietą ir laiką suderino – jie gali rinktis. Taip pat reikia nepamiršti, kad nuo atsakomybės neatleidžia ir dalyvių atstumų laikymasis. Šiai dienai nėra ribojimų tarp savivaldybių – galima judėti laisvai iš vienos savivaldybės į kitą. Tai jokių pažeidimų nematome, o susirinkusius asmenis visada reikia įspėti, kad laikytųsi saugaus atstumo – turi būti ne mažiau kaip du metrai. Yra tam tikros kitos sąlygos, kurių reikia laikytis.

– Ar policija planuoja, kad gegužės 15-ąją turėtų dirbti sustiprintos pajėgos?

– Gavusi informaciją apie renginius, policija visuomet planuoja, kad reikės užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą. Kad ir koks renginys bebūtų – ar tai būtų 15 žmonių, 50, 100 ar tūkstančiai. Mes tą informaciją renkame, stebime ir planuojame savo pajėgas.

– Ar savivaldybė kalbėjosi su jumis apie tokio maršo galimybę, kaip turėtų atrodyti policijos darbas ir kaip apskritai reikėtų sureguliuoti, jeigu iš tikrųjų susirinks tiek tūkstančių žmonių?

– Vilniaus apskrities atstovas dalyvauja komisijos darbe savivaldybėje ir kiekvieną kartą pasako savo nuomonę dėl viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo. Mes betarpiškai bendradarbiaujame su savivaldybe. Dėl priemonių, kurios yra pavestos Susirinkimo įstatyme, yra numatyta, ką privalo daryti policija, renginio organizatoriai. Tuo ir vadovaujamės.

– Bet jeigu žiūrime žmogiškai: jeigu iš tikrųjų susirenka ne vienas tūkstantis žmonių į vieną vietą esant karantino sąlygoms. Ar realu ten užtikrinti viešąją tvarką ir ar realu, kad žmonės laikytųsi karantino reikalavimų?

– Jūs vedate prie karantino reikalavimų laikymosi, atstumų laikymosi (...). Tiesiog žmonių sąmoningumas. Ar mes norime išlikti saugūs, ar mums reikia prie kiekvienos vietos policijos pareigūnų, kad jis mums pasakytų: laikykitės dviejų metrų atstumo. Tai yra ne vien policijos funkcija ir pareiga. Lygiai taip pat mes turime kitus nacionalinius visuomenės sveikatos pareigūnus, darbuotojus, kurie privalo užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi. Policija turi ir kitų funkcijų, kur reikalinga padėti žmonėms čia ir dabar, kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet sakau: mes užtikrinsime viešąją tvarką, nesvarbu, kiek tai būtų žmonių.

– Mes matėme, koks pasipiktinimas kilo dėl M.A.M.A. apdovanojimų. Ar nemanote, kad visuomenėje ir šiuo atveju gali kilti kažkas panašaus?

– Mes savo nuomonę turime ir nenorėtume ta nuomone vienaip ar kitaip paveikti visuomenės. Ji turi pati vertintini, turi tą dalyką daryti, o mes turime laikytis teisės aktų ir sprendimus priimti jais vadovaujantis.

Kaip kovo mėnesį portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo vienas iš maršo organizatorių, protesto dalyviai judės pagrindiniais šalies keliais, o automobilius puoš vėliavos ir magnetiniai lipdukai ar kita atributika. „Siekiame atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką, kas liečia Konstitucijoje numatytas šeimos sampratas. Dabar, kuri vykdoma (politika, – aut. past.) yra nepriimtina didžiajai daliai Lietuvos visuomenės“, – tąkart portalo žurnalistams maršo atstovas.

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad proteste galės dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių, internete kilo diskusijų audra. Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė – renginiuose žmonių skaičius negalės viršyti 150. Sušvelninus karantiną renginiuose ir kitose susibūrimų vietose galioja griežtos taisyklės. Kodėl „Didžiajame šeimos gynimo marše“ leista dalyvauti tūkstančiams žmonių, nors Vyriausybės nutarimas dėl viešų renginių buvo kitoks?

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams patvirtino, kad leidimas organizatoriams iš tiesų suteiktas – mitinge gali dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių. „Leidimas išduotas mitingui. Pagal Susirinkimų įstatymą, taip pat Konstituciją, susirinkimo teisė gali būti ribojama tik esant labai konkretiems atvejams“, – teigė mero atstovas spaudai.

Paklausus, ką reiškia pasakymas, kad žmonių susirinkimas būtų negalimas tik esant „labai konkretiems atvejams“, K. Vaitkevičius įvardijo dvi situacijas. „Įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį“, – kalbėjo pašnekovas.

Panašu, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai užsiima žodžių žaismu. Maršą pasirinkta įvardyti kaip „protestą“, „mitingą“, o ne „renginį“.

Nerimas dėl epidemiologinės situacijos

Ar šio mitingo surengimas nepablogins ir taip ne pačios geriausios epidemiologinės situacijos šalyje? Kaip galima matyti Statistikos departamento sudarytame žemėlapyje, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu pagal sergamumą COVID-19 yra juodojoje zonoje.

„Rengėjams buvo aiškiai pasakytos taisyklės: negali būti nei koncertų, nei dar kažkokių kitokių dalykų, kas šiuo metu yra draudžiama šalyje. Bus organizuojamas atskiras susirinkimas su policijos atstovais ir organizatoriais stengiantis dar kartą paaiškinti, nes matome, kas darosi viešoje erdvėje ir kokie pradėti platinti kvietimai, kur užsimenama apie kažkokias koncertines programas ir panašiai. Nieko panašaus negali būti. O mes privalome laikytis įstatymų: Konstitucija garantuoja susirinkimo laisvę ir čia mes šioje vietoje nieko pakeisti negalime. Su rengėjais bus dar kartą kalbamasi apie tai, kas galima, o kas negalima“, – situaciją komentavo K. Vaitkevičius.