„Man atrodo, čia toks gajus mitas, kurį kai kam patogu maitinti, kad planas buvo slepiamas. Mano nuomone, jis nebuvo slepiamas, jis buvo derinamas. Kiekviena ministerija, rengdama komponentus, kurių šiame plane yra 7, organizuodavo ir turinio rašymą, ir jo derinimą su socialiniais partneriais“, – „valstiečių“ frakcijos posėdyje trečiadienį sakė G. Skaistė, atsakydama į frakcijos nario Luko Savicko klausimą.

Pasak ministrės, kiekviena ministerija pristatydavo savo rengiamą komponentą, vėliau vykdavo diskusijos.

„Apibendrinant diskusijas, kiekviena ministerija įvertindavo ir pateikdavo savo patobulintą variantą. Patobulintas variantas buvo siunčiamas Europos Komisijai derinti ir įvertinti, ar tos reformos yra tinkamos ir finansuotinos. Mano nuomone, derinimas vyko. Jis vyko ir tuomet, kai buvo pristatoma Vyriausybės programa ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas, kuris buvo nustatomas kartu su RRF (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone – ELTA), pasakoma, kas iš Vyriausybės programos priemonių plano bus finansuojama iš šio šaltinio“, – sakė G. Skaistė.

Tuo metu frakcijos narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo Linas Kukuraitis teiravosi dėl aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo.

„Kiek man žinoma, Užimtumo tarnybai šiuo metu trūksta lėšų, kad galėtų daugiau įdarbinti žmonių, aktyvių darbo rinkos priemonių. Ar gali būti, kad prisirišimas prie biudžeto, kurį nuo pat pradžių teikėte kaip skaidraus viešųjų finansų valdymo (pavyzdį – ELTA), šiuo metu atsigręžia prieš mus pačius, kai turime vis dar didelį registruotą nedarbą, sumažėjo žmonių, gaunančių darbo paieškos išmoką, bet realiai Užimtumo tarnybai trūksta lėšų juos įdarbinti, o jei būtų lėšų, turėtume visai kitus rodiklius“, – sakė L. Kukuraitis.

Jis taip pat svarstė, kad situaciją būtų galima pakeisti iš skolintų lėšų, tačiau G. Skaistė teigė, kad, kalbant apie priemonių plėtrą, kurios veikia nuolat, tai turi būti sistemingai planuojama formuojant kasmetinį biudžetą.

„Reikia atskirti išlaidas, kurios susijusios su COVID ir kurios hipotetiškai susijusios su COVID, bet galbūt yra šiaip valstybės planavimo dalis. Matant išlaidas, kurios galėtų metų eigoje būti, man atrodo, tokios lėšos turėtų būti suplanuotos biudžete iš pradžių, ir tai nėra tos lėšos, kurias reikėtų skolintis“, – sakė G. Skaistė.

„Iš skolintų lėšų finansuojamas prastovų mechanizmas, darbo paieškos išmoka, kuri susijusi su šia konkrečia situacija, bet, jei kalbame apie tų priemonių plėtrą, kurios veikia nuolat, čia turi būti sisteminio planavimo dalykas ir turi būti planuojama formuojant kasmetinį biudžetą“, – sakė G. Skaistė.  

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.