„Šis (ekonominės raidos – ELTA) scenarijus buvo rengiamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis, ir jis didele dalimis priklauso nuo epidemiologinės situacijos, vakcinavimo proceso, tai daro įtaką daugeliui rodiklių, kurie šiandien bus pristatyti“, – penktadienį pristatydama šalies ekonominės raidos scenarijų sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, BVP šiemet augs 0,2 proc. punkto mažiau nei tikėtasi.

„Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,6 proc., t. y. 0,2 proc. punkto mažiau nei buvo numatyta 2020 m. gruodį. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad šiose prognozėse dar nėra įskaičiuotas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės poveikis, kuri galėtų būti įtraukta į biudžetą ir išlaidos padarytos šių metų antroje pusėje, todėl tikėtina, kad ir šis rodiklis galėtų keisti į gerąją pusę“, – tikino ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad vėliau tikimasi ekonomikos atsigavimo spartėjimo.

„Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais tikėtinas ekonomikos atsigavimo paspartėjimas, BVP galėtų augti po 3,2 proc. per metus. Ekonomikos atsigavimą pirmiausia palaikys vakcinavimo proceso programos įgyvendinimas ir skatinamoji fiskalinė politika, kurią numatoma tęsti, kol ekonomikos atsigavimas bus tvirtas“, – kalbėjo ji.

Anot finansų ministrės, Lietuvos ekonomikos atsigavimo pradžia numatoma antrą šių metų ketvirtį.

„Nors koronavirusas pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo šioje srityje. Taip pat kylančios pasaulinės žaliavų kainos skatins infliaciją, bet kainų augimas visgi išliks tvariame lygyje. Darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu augs lėčiau, tačiau augimas išliks spartesnis nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia toliau didės. Vidaus paklausos atsigavimą skatins namų ūkių vartojimas ir paspartėjęs investicinis procesas“, – teigė ji.

Nors G. Skaistė pabrėžė, kad vakcinavimo tempai Lietuvoje pralenkia ES vidurkį, su nepakankamai sparčiu skiepijimo procesu susiję ribojimai lėtins ekonomikos atsigavimą šiemet.

„Kalbant apie vakcinavimą, kovo 1 d. bent vieną vakcinos dozę Lietuvoje buvo gavę 6,2 proc. šalies gyventojų. Tai daugiau nei ES vidurkis 5 proc. ir ženkliai daugiau nei vidurkis pasaulyje, t. y. 2 proc. (...)

Visgi dėl antrosios, o kai kur ir trečiosios koronaviruso bangos suvaldymo užsitęsę ribojimai lėtins atsigavimą 2021 m. tiek ES, tiek visame pasaulyje. Naujausiose Europos Komisijos (EK) prognozėse (...) dėl daugumoje ES valstybių užsitęsusių ekonominės veiklos ir gyventojų mobilumo ribojimų numatomas lėtesnis ES ir euro zonos BVP atsigavimas, nei buvo numatyta praėjusių metų lapkritį. EK numato 3,7 proc. augimą ES ekonomikai šiais metais, kai prieš tai buvo numatyta 4,1 proc. Tuo tarpu euro zonoje numatomas 3,8 proc. augimas, kai buvo numatyta 4,2 proc.“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas teigė, kad nors ekonominis aktyvumas lėtėja, matyti tendencijos, jog tiek verslas, tiek šalies gyventojai sugebėjo prisitaikyti prie karantino ribojimų.

„Duomenys rodo, jog praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus pandemijos valdymo priemones ekonominis aktyvumas natūraliai sulėtėjo ir, žvelgiant į mažmeninę prekybą, matome, kad šitos prekybos apyvarta šių metų sausio mėnesį sumažėjo maždaug 5 proc.

Tačiau jei palygintume su praėjusių metų balandžiu, (...) matome, kad smukimas sausį buvo bene tris kartus mažesnis nei tai, ką matėme praeitais metais. Tai signalizuoja, kad verslas ir gyventojai bent tam tikra apimtimi prisitaiko prie apribojimų“, – sakė jis.

Anot M. Liutvinsko, judumo šalyje lėtėjimas turės neigiamos įtakos šalies BVP raidai.

„Žvelgiant į judumo dinamiką šių metų pradžioje matome, kad asmenų lankymasis mažmeninės prekybos, poilsio vietose nukrito iki lygio, kuris buvo fiksuotas pirmojo karantino metu. Pirmąjį ketvirtį smukęs aktyvumas turės įtakos ir BVP raidai šių metų pradžioje“, – kalbėjo jis.

Viceministras taip pat teigė, kad įgyjantis pagreitį vakcinavimo procesas bei epidemiologinės padėties gerėjimas padės didinti išlaidas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui.

„Mūsų scenarijus numato, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui šiemet galėtų augti kiek daugiau nei 4,5 proc., lyginant su 0,2 proc. susitraukimu praėjusiais metais. Atsigaunanti išorės aplinka, vakcinavimo procesų įsibėgėjimas, natūraliai mažėjantis neapibrėžtumas ir epidemiologinės padėties gerėjimas turėtų skatinti verslą drąsiau ir daugiau investuoti ir imtis naujų investicinių projektų“, – teigė jis.

„Žvelgiant į vidutinį laikotarpį, investicijų tempas galėtų dar kiek paspartėti ir siekti vidutiniškai 5,6 proc. kasmet“, – pridūrė jis.

M. Liutvinskas pažymėjo, kad namų ūkių išlaidos taip pat augs.

„Žvelgiant į namų ūkių vartojimo išlaidas numatoma, kad šiemet šis rodiklis turėtų augti kiek daugiau nei 2,5 proc. Tai atspindi gerėjančias visuomenės ir gyventojų nuotaikas ir drąsesnį išlaidų formavimą. Vidutiniu laikotarpiu gyventojų vartojimo išlaidos turėtų vidutiniškai augti po 3 proc.“, – sakė jis.

Tuo tarpu kalbėdamas apie nedarbo lygį šalyje M. Liutvinskas pabrėžė, kad jo augimui įtaką neišvengiamai darė užsitęsę karantino apribojimai.

„Mūsų naujausios projekcijos numato, kad šiemet nedarbo lygis sudarys 8,5 proc., t. y. tiek pat, kiek ir pernai. Užimtųjų skaičius šiemet turėtų išaugti 0,7 proc. Šiuos rodiklius lemia išaugusi antrojo karantino trukmė bei kitos ilgesnio laikotarpio darbo rinkos tendencijos.

Žvelgiant į kitus metus, tikėtina, kad sparčiau atsigaunant ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius didės beveik 1 proc., o nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 7,5 proc.“, – teigė jis.

Viceministro teigimu, šiemet vertėtų tikėtis kiek lėtesnio atlyginimų augimo.

„Po gana spartaus atlyginimų augimo pernai šiemet dėl pandemijos sukelto poveikio darbo užmokesčio augimo dinamika bus kiek lėtesnė tiek šiemet, tiek kitais vidutinio laikotarpio metais. Vidutinis darbo užmokesti šiemet turėtų augti 5,2 proc., 2022 m. augimas turėtų kiek sulėtėti iki 4,5 proc.“, – kalbėjo M. Liutvinskas.

Praėjusiais metais priemonėms, kurios susijusios tiek su pandemijos valdymu, tiek su ekonomikos skatinimu, iš skolintų lėšų buvo išleista 3,2 mlrd. eurų, pranešė finansų ministrė.

„Praėjusiais metais buvo iš skolintų lėšų išleista 3,2 mlrd. eurų priemonėms, kurios susijusios tiek su pandemijos valdymu, tiek su priemonėmis, skirtomis ekonomikai skatinti, tarp jų vienkartinės pensijos, vaiko pinigai, kelių tiesimas ir tos lėšos, kurios jau tiesiogiai susijusios su epidemiologine situacija“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Skaistė.

„Šiais metais pirmam pusmečiui numatyta 1 mlrd. eurų išlaidų šių metų biudžete, kurį planuojame tikslinti pagal paskutinę informaciją, kuri bus pavasarį. Vyriausybei naujas biudžetas planuojamas atnešti balandžio mėnesį, Seime planuojamas priimti gegužės mėnesį“, – pridūrė finansų ministrė.

Jos teigimu, 2020 metais mokesčių buvo atidėta už 0,8 mlrd. eurų.

„Nors buvo tikėtasi, kad ši suma 2021 metais augs, tačiau matome atvirkščias tendencijas. Šiandien mokesčių atidėta už 0,75 mlrd. eurų“, – teigė G. Skaistė.