Naujas požiūris į ES prekybos politiką atsirado Briuseliui tikintis glaudesnio bendradarbiavimo su JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija po ketverius metus trukusios trinties santykiuose su ankstesniu prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trumpu), vykdžiusiu daugiausiai protekcionistinę politiką.

Dėl šio protekcionizmo ir kitų kliūčių Europos Sąjungai, 450 mln. gyventojų turinčiai rinkai, sunkiai sekėsi siekti savo tikslų prekybos politikoje.

Naują prekybos politikos strategiją, turinčią padėti užsibrėžti tikslus ateinantiems 10 metų, pristatė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už 27 narių Bendrijos prekybos politiką.

„Iššūkiams, su kuriais susiduriame, reikia naujos ES prekybos politikos strategijos, – sakoma V. Dombrovskio pareiškime. – Prekybos politika turi palaikyti mūsų ekonomikos žaliuosius ir skaitmeninius pokyčius, taip pat skatinti visuotines pastangas pertvarkyti PPO.“

Komisija siūlo, kad ateityje sudarant prekybos susitarimus būtų atsižvelgta į 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. Jo nesiejimas su ankstesnėmis sutartimis buvo laikomas rimtu trūkumu.

Vienas tokių pavyzdžių yra ES ilgai derintas prekybos susitarimas su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, kuriam iškilo grėsmė dėl masinio miškų kirtimo Brazilijoje.

Briuselis taip pat bandys atkakliau projektuoti savo nepriklausomybę nuo tokių ekonomikos milžinių kaip JAV ir Kinija, orientuodamasis į daugiašališkumą ir įtraukdamas Indiją ir Afrikos valstybes.

Tam reikės stipriai pertvarkyti 164 narių turinčią Pasaulio prekybos organizaciją, kuriai pakenkė dideli nesutarimai su Jungtinėmis Valstijomis, įsitikinusiomis, kad PPO taisyklės yra netinkamos Kinijai sutramdyti.

„Pasaulinės nuostatos paseno. Jos nebeužtikrina vienodų konkurencijos sąlygų“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Iš Nigerijos kilusios amerikietės Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Ivealos)  paskyrimas naująja PPO vadove, darbą pradėsiančia kovo 1 dieną, suteikia „naujos pradžios galimybę“, nurodė Komisija.

ES taip pat sukurs mechanizmus, turinčius užtikrinti, kad bendrovės nenaudos priverstinio darbo. Šis klausimas yra ypač opus, Europos Sąjungai gruodį pasirašius prieštaringai vertinamą sutartį dėl investicijų su Kinija.

Šios sutarties laukia sudėtingas ratifikavimo procesas, juolab kad Europos Parlamentas tikisi spausti Pekiną pasirašyti Tarptautinės darbo organizacijos draudimą naudoti priverstinį darbą.