Švęsti su šypsena

Jis atvirai džiaugiasi, kad Vasario 16-osios vakarą ves šventinę į TV3 eterį grįžtančio projekto "Aš tikrai myliu Lietuvą" laidą.

"Labai džiaugiuosi, kad bėgant laikui po truputėlį išmokstame švęsti iškiliausias Lietuvos valstybės šventes – ar tai būtų Liepos 6-oji, ar Kovo 11-oji, ar Vasario 16-oji. Vietoje įpročio klausytis kartais gal kiek nuobodžių kalbų, iš tikrųjų mokomės švęsti, o to šventimo proga ir laukia nacionalinis projektas "Aš tikrai myliu Lietuvą", gimęs TV3 televizijoje prieš keletą metų ir būtent per Vasario 16-ąją išvydęs eterį. Labai džiugu, kad ypatingą Lietuvai dieną šis projektas grįžta su trenksmu", – džiūgauja M.Rainys.

"Turėsime galimybę praleisti laiką žaisdami linksmą galvosūkių žaidimą, susidedantį iš daug skirtingų etapų. Tai yra labai dinamiškas žaidimas – gana greitas ir besikeičiantis. Klausimai apie Lietuvą bus ne tik istoriniai, bet ir kultūriniai, muzikiniai, bus užkoduotų vaizdinių ir kitų triukų. Išvysime dvi komandas ir jų kapitonus, tikriausiai galima sakyti – humoro grandus Justiną Jankevičių ir Mindaugą Stasiulį. Lauks keli muzikiniai turai, todėl ne tik laidoje dalyvaujantys, bet ir prie televizijos ekranų esantys turės galimybę padainuoti drauge, paspėlioti, pasitelkus vaizduotę, ir smagiai praleisti kelias valandas kartu", – žada specialios pirmosios laidos vedėjas.

Mane džiugina ne tik pase, bet ir širdyje, ir galvoje laisvėjantys žmonės.

Žiūrovai galės ne tik mėgautis puikiu turiniu, bet ir kitaip įsitraukti į šou: projekto metu ekrane išvydę QR kodus ir juos nuskenavę galės atsakyti į klausimus ir laimės prizų.

Suvokimas ateina pamažėle

Vasario 16-oji M.Rainiui paprastai yra darbinga data, mat jam dažnai tenka vesti renginius ar specialias televizijos programas. Tačiau žinomas televizijos laidų vedėjas sako, kad tai yra ne tik darbinga, bet ir nuoširdžiai laukiama diena.

"Vasarą švenčiama Liepos 6-oji – Valstybės diena, o Vasario 16-oji man yra žiemos meto Valstybės diena. Tą dieną labai daug šypsausi, vaikštau po miestą, stebiu vėliavomis papuoštus namus, kai buvo galimybė, išgerdavau kur nors prisėdęs kavos ar arbatos. Būnu džiugiai susikaupęs ir prisimenu ypač svarbias Lietuvai datas", – taip Vasario 16-ąją leidžia jis.

Pasak M.Rainio, visų svarbių dienų, įvykių suvokimas ateina kartu su metais. "Kaip ir muzika – jaunystėje klausai viena, o su metais, žiūrėk, atsiranda visai kitoks skonis. Taip pat ir suvokimas apie Vasario 16-ąją keičiasi. Aš labai abejoju, ar mokykloje išmokta data gali įprasminti vieną ar kitą valstybei svarbią dieną. Bet tu augi, ypač dabartinė karta, kuri turėjo galimybę keliauti po pasaulį, rinktis, kur mokytis, rizikuoti, daryti daugybę dalykų ir visada žinoti, kad yra uostas, pavadinimu Lietuva, iš kurio ir tu esi. Šalyje – nuostabūs miestai ir pasakiškai fantastiški žmonės. Supranti, kad jei nebūtų buvę tam tikrų kertinių datų, kurios paklojo pamatus tam, ką šiandien turi, realybė būtų liūdnesnė", – neabejoja laidų ir renginių vedėjas.

"Ir man Vasario 16-osios suvokimas atėjo per keletą pastarųjų metų, tam tikrai didžiulę įtaką padarė TV3 televizija, skirdama didelį dėmesį šiai dienai. Kadangi dar ir darbuojiesi šią dieną, dar ir kokį nors naują istorinį faktą išgirsti, kažkokią įdomybę kažkas atskleidžia, supranti, kad ta diena tikrai yra labai reikšminga. Susieji su emociniu pojūčiu, ką per amžių patiri, ką turi. O turi, nes turi Lietuvą, kuri kažkada buvo sukurta, tada atkurta ir šiandien gali gyventi nepriklausomoje šalyje ir didžiuotis, kad iš tokio mažo krašto gali būti pasaulio piliečiu. Visos valstybinės šventės su metais įgauna kitokią prasmę nei jaunystėje", – atvirauja M.Rainys.

Laisvi žmonės

Žurnalistas pastebi, kad Liepos 6-oji jau tapo nacionaliniu reiškiniu. Kovo 11-ąją galbūt santūriau, bet vis dar tarsi ieškoma pakilių ir Lietuvai svarbių asmenybių arba įvykių, kurie įvyko. Vasario 16-oji, M.Rainio akimis, yra labai svarbus atspirties taškas.

"Mes turime neužmiršti skausmingų faktų, bet kai visada šalia to dainuojame, renkamės kartu, jei ne karantinas, paminime šventę, turime ypatingą vakarienę, – visa tai suteikia papildomos vertės šiai šventei. Manau, kad šiandien žmonės moka švęsti ne tik laisvadienį, bet ir prasmę. Jeigu ne dėl to, kas buvo praeityje, tai dėl to, ką turi šiandien, nes tai, ką turi ant stalo, kas yra šalia, yra toje Lietuvoje, kuri buvo mėtyta ir vėtyta, bet labai stipriai, ypač pastaruoju metu, įsispyrė į žemę ir intensyviai auga", – sako jis.

"Mane džiugina ne tik pase, bet ir širdyje, ir galvoje laisvėjantys žmonės. Ta didžiulė po 1990-ųjų gimusi ir užaugusi karta. Dienos pabaigoje išeini į Vilnių ar savo miestą, kuriame gyveni, ir matai šviesėjantį vaizdą. Ne tik dėl ES pinigų ir atnaujintų kelių ar pastatytų, renovuotų pastatų, bet gatvėse sutinkamų žmonių. Pandemijos laikotarpis, kuris uždengė nemažą veidų dalį, atidengė ir pozityvumą, kurio kiekvienas lietuvis turi savyje – o tikrai turi, nesame tokie bambekliai, kaip galvojame. Matau daugybę žmonių atviromis akimis, širdimis, su puikiais pasiūlymais, kurie ir atneša galimybę būti laisvu Lietuvos ir pasaulio piliečiu", – įsitikinęs M.Rainys.