Visos naujienos

Raudonosios nykštukinės žvaigždės yra labiau paplitusios, nei astronomai iš pradžių manė. Jos gali sudaryti apie 80 proc. visų žvaigždžių kiekio. Kaip praneša Reuters, mokslininkai trečiadienį patrigubino žvaigždžių kiekį visatoje. Jie analizavo elipsines galaktikas ir nustatė, kad jose gausu šių mažų ir vėsių žvaigždžių. „Aplink šias žvaigždes galbūt skrieja trilijonai žemių, - sakė Jeilio universiteto mokslininkas Pieteris van Dokkum. – Tai yra viena priežasčių, kodėl žmonės taip domisi šiomis žvaigždėmis.“ Žurnale „Nature“ publiku

Vilniuje surengtos konferencijos "Inovacijų bendruomenės link" dalyviai teigė, kad energetikos sektoriaus plėtrai yra būtinos naujosios technologijos. Kaip rašoma Technologijų ir inovacijų centro pranešime, inovacijos itin svarbios siekiant efektyvesnio energetikos sistemos darbo. Konferencijos metu taip pat pristatyta idėja Lietuvoje kurti Novatorių bendruomenę. Konferencijos metu savo patirtimi dalijosi bendrovių "Technologijų ir inovacijų centro" (TIC), "Tieto", "Sigma Telas", "Oracle" bei "Fima" pranešėjai. Daug dėmesio susilaukė išmaniojo tinklo galimybių nagrinėjima

Mokslininkai sugalvojo sąlygiškai nesudėtingą metodą, kuriuo galima patvirtinti hipotezę, jog visata yra plokščia. Maža to, metodas, kuris buvo sugalvotas peržiūrėjus dar prieš 30 metų iškeltas idėjas, leidžia tvirtinti, jog beveik tris ketvirtadalius visatos sudaro vadinamoji „tamsioji medžiaga“. Tyrimo ataskaita ir išvados publikuotos žurnale "Nature". Kaip praneša technologijos.lt, metodo autorius Christianas Marinoni pažymi, kad idėja suteikia galimybę pamatyti visatos formą per pradinės mokyklos geometrijos kurso prizmę. Plokščios Žemės samprata seniai t

Astronomams pirmąkart pavyko aptikti superžemės – ne Saulės sistemos planetos, pavadintos GJ 1214b – atmosferą. Superžemėmis vadinamos apie kitas žvaigždes besisukančios planetos, kurių masė gali būti iki trijų kartų didesnė nei Žemės, o diametras viršija Žemės diametrą ne daugiau kaip dešimt kartų. Superžemė GJ 1214b buvo atrasta 2009 metais – ji skrieja aplink blausią žvaigždę GJ 1214, esančią Gyvatnešio žvaigždyne per maždaug 40 šviesmečių nuo Žemės. GJ 1214b orbitos aukštis yra apie 0,014 astronominių vienetų (vienas astronominis vienetas a