Planai kasti durpes stebina visus, išskyrus verslininkus ir valdžią

Trakų rajono savivaldybės specialistai ir šio rajono Paluknio seniūnijos gyventojai sunerimę dėl planų Paluknio pievose, šalia Merkio ichtiologinio draustinio ir Luknos upės kasti durpes.

Ornitologų draugija teigia, kad šiose pievose peri ir maitinasi į raudonąją knygą įrašytos nykstančios paukščių rūšys, todėl ši veikla padarytų nepataisomos žalos gamtai. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas jau nusprendė, kad norint kasti durpes šioje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Trakų rajono Paluknio gyventojai apie tai, kad netoli jų kaimo ruošiamasi kasti durpes kurui gaminti sužinojo perskaitę skelbimą seniūnijos skelbimų lentoje. Apie tai iš skelbimų lentos sužinojęs ir žemės ūkio bendrovės „Merkys“ vadovas. Bendrovė šias žemes, kur planuojama kasti durpes, nuomoja iš valstybės nuo 1992- ųjų, o šiemet nuoma pratęsta dar 25 metams. Beje, ūkininkas ne vienąkart teikė dokumentus įsigyti šią žemę. Tačiau atsakymų nesulaukė.

„Jeigu 30 procentų nuomojamos žemės atims, tai reikės sumažinti 30 procentų visos gamybą. Ir pieno sumažės, ir karves reikės parduoti ir 10 žmonių, buhalteris paskaičiavo, reikės atleist. Ir sumažės mokesčiai“, – sako „Merkys“ vadovas Valerijan Jusionis.

Naujos veiklos baiminasi ir už kelių šimtų metrų nuo šių pievų, daugiabučiuose gyvenantys Madžiūnų kaimo gyventojai. Mat planuojama, kad durpynas naudosis esamais keliais ir kita infrastruktūra.

Šalia šių pievų Merkio ichtiologinis draustinis, teka Merkio ir Luknos upės. Paluknio seniūnė sako, kad tik pareikalavus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiuntė išvadą dėl planų kasti durpes.

Poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas norint veiklą vykdyti ne mažesniame nei 150 hektarų sklype. Jau pernai bendrovė „Gavyba“ bandė išsinuomoti 145 hektarų sklypą šioje teritorijoje. Tačiau bendruomenė kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą. Šiam įsikišus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas tada nusprendė, kad pradedant tokią veiklą poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Šiemet toje pačioje vietoje, 134 hektarų sklype kasti durpes nori įmonė „Ferta“. O dar per 30 hektarų valstybinės žemės išsinuomoti siekia ta pati „Gavyba“.

„Gavybos“ vadovas Saulius Velička LRT televizijos naujienų tarnyba teigė, kad poveikio aplinkai vertinimo šiais metais nereikia, nes pasikeitė ir nurodyta teritorija.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas privalomas trejus metus. Tačiau šiemet departamentas nusprendžia, kad poveikio aplinkai vertinimo jau nereikia.

„Keitėsi veiklos mastas, keitėsi plotas, konfigūracija, todėl praeitais metais planuojamos ūkinės veiklos negalima lyginti su šiais metais planuojama ūkine veikla“, – antrina Laura Žukauskienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo sk. vedėjo pavaduotoja.

Paluknio bendruomenės atstovę stebina, kad bendrovės vengia poveikio aplinkai įvertinimo.

„Gerai, tai yra procedūra ir dirbkit toliau, jeigu jūs turite gerų ketinimų. Bet kažkodėl tos įmonės visiškai atsisakė savo sumanymo ir tik pasikeitus Seimui ir valdžiai, jie vėl atnaujino [savo ketinimus], pakeitę pavadinimus“, – sako Jolanta Rainska, Paluknio bendruomenės „Diemedis“ pirmininko pavaduotoja.

Pasak Trakų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Arūno Digo, šioje teritorijoje investuota pusantro milijono litų savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšų melioracijai. Kasant durpes visa tai, esą, būtų sugriauta. Be to abejojama, kad šios durpės tiktų kuro gamybai.

„Manau, kad ta durpė susimineralizavusi, yra tamsi, turi labai didelį drėgnumo procentą ir tos durpės tame plote yra daugiausiai iki 1,5 m. Jei įvertinus tai, kad vanduo yra jau 1 m. gylyje, tai aš neįsivaizduoju, kokia gamyba ten turėtų vykti“, – sako Trakų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Digas.

Ornitologų draugijos tyrėja Eglė Pakštytė sako, kad Paluknio pievose peri nykstantis paprastasis griciukas, nustatytas didžiausias Lietuvoje griežlių tankumas, yra viena iš kelių Lietuvoje stulgio perimviečių.

„Tai yra pievų, šlapių pievų paukščiai, tai iškasus durpes, susidarytų vandens telkiniai, susidarytų nendrės ir be abejo šitos paukščių rūšys išnyktų. Išnyktų ganėtinai greitai, nes tai paukščių rūšys, jautrios trikdymui. Mes reikalaujame poveikio aplinkai vertinimo ir esame priversti šitą ginčą spręsti teismine tvarka, esam pasiryžę kreiptis į teismą“, – sako Ornitologų draugijos tyrėja E. Pakštytė.

Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį stebina tokie Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.

„Keisti plotų pasikeitimai, tai ant ribos, tai reikia, tai nereikia. Keisti saugomų, raudonojoje knygoje esančių paukščių buvimai, nebuvimai. Ir tas toks žaidimas ir žongliravimas. Tikrai bandysiu išsiaiškinti“, – žada aplinkos ministras V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, abejotina, kad šioje teritorijoje esančios durpės tinka kuro gamybai.