Plačiau šia tema pakomentavo Seimo narys, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

– Kokias problemas sukuria Vilniui faktas, kad šiukšlių perdirbimo gamykla neveiks?

– Ši gamykla buvo labai svarbi sudėtinė dalis tvarkant buitines atliekas Vilniaus mieste su šalia esančia Vilniaus kogeneracine jėgaine. Ši gamykla surenka visas šiukšles. Kitaip tariant, visi vežėjai pagal sutartis gali vežti surinktas buitines atliekas tik į šią gamyklą.

Ši gamykla jas rūšiuoja, iš jų dalį atrenka ir pagamina kurą, kuris deginamas gaminant pigesnę šilumą, o kita dalis naudojama arba parduodama perdirbimui. Taigi ši gamykla buvo kažkuria prasme pakeitusi arba labai ženkliai sumažinusi buitinių atliekų vežimą į Kazokiškių sąvartyną Elektrėnų savivaldybėje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar tai reiškia, kad dabar šiukšlės vėl turės keliauti į tą patį sąvartyną?

– Neabejoju, kad dabartinis meras turi nedaug pasirinkimų. Atliekas kiekvieną dieną reikia vežti. Girdėjau pirmą mintį iš savivaldybės specialistų, kad jie kol kas laikinai sandėliuotų atliekas šalia gamyklos, tikėdamiesi, kad gamykla po kažkiek laiko gal pradės veikti. Labai keistas sprendimas, bet, matyt, kito sprendimo šiuo metu nelabai yra. Vilniaus meras jau paskelbė, kad Vilniaus mieste įvedama ekstremali situacija dėl buitinių atliekų.

Tačiau Elektrėnams, į kuriuos norėtų ir galėtų būti vežamos Vilniaus apskrities atliekos, to padaryti neįmanoma, nes tokią ekstremalią situaciją turi paskelbti Vyriausybė, o į sąvartyną nerūšiuotų atliekų vežti negalima – tai draudžia įstatymai ir Europos Sąjungos reikalavimai. Be to, neabejoju, kad Elektrėnų gyventojai jau ne kartą kėlė problemas dėl politikų pažadų neplėsti šio sąvartyno ir jį uždaryti, nusikelia į tolimą ateitį. Taigi Vilniui gresia, kažkuria prasme, Neapolio situacija.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar brangs šiukšlės dėl to? Nors, kaip suprantu iš jūsų pasakojimo, pinigai bus pati mažiausia problema.

– Panašu, kad taip. Gaila, bet buitinių atliekų tvarkymas vilniečiams brango kasmet ir mano giliu įsitikinimu – tikrai be pagrindo. O šiaip jau dabar klausimas ne tiek kainos, kiek kur tas buitines atliekas dėti, kad jos nesmirdėtų po langais ir nekeltų kitų rūpesčių bei problemų. Aišku, dar turėsime aiškintis, kodėl tas gaisras įvyko. Gamykla turėjo keletą esminių problemų: pirma, buvo sukaupti labai dideli buitinių atliekų kiekiai, nes Vilniaus kogeneracinė jėgainė vėlavo beveik ketverius ar net penkerius metus. Taigi atliekos buvo kaupiamos ir didžioji jų dalis šiandien ten ir stovi, o tai, natūralu, kelia pavojų.

Be to, Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurios akcininkas yra „Ignitis“, kažkodėl vietoj to, kad naudotų už tvoros esančias atliekas, importuodavo jas, pavyzdžiui, iš Klaipėdos apskrities ar net iš kitų vietų. Matyt, tai ir sukūrė prielaidas, kad įmonės vadovai „Emergesman“, nes turtas priklauso savivaldybei, klausimas, ar turėjo pakankamai lėšų tinkamai eksploatuoti šį objektą. Taip pat kyla klausimas, ar savivaldybė ir Aplinkos ministerija tinkamai jį kontroliavo. Pavyzdžiui, kilo klausimas, ar įmonė buvo apdrausta. Jei ne, nors pagal sutartį turėjo būti, tai nėra kam atlyginti žalos.

Taip pat šiandien iškilo specialistų klausimas, kai prieš metus savivaldybė gyrėsi, kad leis auginti baltymines lervas, o jų auginimui reikalinga labai aukšta ir pastovi temperatūra ir kaip tik tai rodo, kad gaisro židinys buvo pastato viduryje, o ne pakraštyje. Tad viena iš versijų gali būti, kad būtent lervų auginimas ir tų oranžinių aišelių naudojimas galėjo būti šio gaisro priežastimi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kol dabar yra ekstremali situacija ir kol neaišku, kas ir kaip bus su buitinėmis atliekomis, ar vilniečiams yra prasmė rūšiuoti šiukšles?

– Kai veikė ši gamykla, kuri tikrai buvo gana moderni ir pastatyta daugiausia Europos Sąjungos lėšomis, rūšiavimas nebuvo toks jau labai svarbus dalykas kalbant apie atliekų panaudojimą. Išskyrus tuos atvejus, kai gyventojai norėjo sutaupyti pinigų – aišku, rūšiavimas jiems tai leido, nes rūšiuotas atliekas, pavyzdžiui, stiklą, plastiką, metalą ar popierių, buitinių atliekų išvežėjai surenka nemokamai.

Tačiau minėta gamykla visas atliekas išrūšiuodavo pati, taigi vilniečiai turėjo didelį komfortą – tie, kurie nerūšiavo, galėjo jaustis moraliai ramūs, kad vis tiek rūpinasi aplinka, nors už tai mokėjo brangiau. Tie, kurie rūšiavo, mokėjo mažiau.

Manau, kad šiandien rūšiavimas kaip tik tampa labai aktualus, nes įmonė nebegali atlikti šio darbo. Taigi rūšiavimas reiškia, kad dalį buitinių atliekų surinks kiti vežėjai, kurie gali perdirbti, pavyzdžiui, popierių, plastiką, metalą ar stiklą. Todėl dabar vilniečiai turi ypatingai atsakingai elgtis dėl savo vietos apsaugos, dėl savo artimiausios aplinkos apsaugos ir, kad sutaupytų lėšas.