V. Bako ir „MG Baltic“ byla vėl grįžta į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Tai gruodžio 9 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Bako skundą dėl bylos sustabdymo.

Ši civilinė byla jau antrą kartą grąžinama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prieš tai ji buvo grąžinta šiemet sausį.

Teisminis procesas įvairių instancijų teismuose jau tęsiasi daugiau nei trejus metus – nuo 2018 metų, per tą laiką teismams nepavyko baigti bylos nagrinėjimo ir priimti galutinio sprendimo, nors teismai yra pripažinę, kad Seimo narys padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino įmonių grupę su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei.

Ieškovė „MG Baltic“, neseniai pakeitusi pavadinimą į „MG grupė“, patikslintu ieškiniu per teismą prašo parlamentaro, tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko, dabar demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario  V. Bako, pripažinti, kad jo viešai paskleista nuomonė, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, žemina dalykinę reputaciją.

Iš V. Bako prašoma priteisti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino „MG Baltic“ prašymą sustabdė iki bus išnagrinėta kita civilinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.

Minimoje byloje ieškovas yra „MG Baltic“, buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių „MG grupė“ prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė ir kiti.

Atsakovai šioje byloje yra Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos valstybė, atstovaujama Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, VSD, Vyriausybės, tarp atsakovų taip pat yra ir V. Bakas.

Skiriasi bylų pagrindas ir dalykas

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad tarp abiejų aukščiau paminėtų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys.

Tačiau V. Bako skundą dėl bylos sustabdymo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad tokia aplinkybė konkrečiu atveju nekonstatuotina  – nors minimose civilinėse bylose sutampa dalis šalių, taip pat iš dalies sutampa bylų pobūdis (abiejose bylose ieškovė siekia apginti savo dalykinę reputaciją), tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės skiriasi.

„Taigi, nors, formaliai vertinant, tarp nagrinėjamų bylų galima įžvelgti teisinį ryšį, tačiau jis nėra toks, kad susijusioje byloje nustatyti faktai turėtų esminę (prejudicinę) teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju nekonstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pats negalėtų nustatyti atitinkamų faktų, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku, kadangi, kaip jau minėta, abiejų civilinių bylų nagrinėjimo dalykai skiriasi“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo teisėjos Almos Urbanavičienės nutartyje.

Teisėja pastebėjo, kad V. Bako byloje „MG Baltic“ prašo pripažinti, kad atsakovo viešais komentarais išsakyta nuomonė pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, tuo metu kitoje civilinėje byloje ji įrodinėja, kad VSD surašytoje pažymoje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia dalykinę reputaciją.

„Tokiu būdu matyti, kad bylose skiriasi tiek ginčo teiginiai, jų šaltinis, tiek ir jų kvalifikavimo teisinis pagrindas“, –  konstatavo teisėja A. Urbanavičienė.

Pasak jos, vienoje byloje „MG Baltic“ tvirtina ir siekia įrodyti V. Bako piktnaudžiavimą jo turėtais įgaliojimais, kaip neteisėtą veiksmą atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, tuo metu kitoje byloje bus nustatomas V. Bako sąžiningumas, kaip kriterijus jo konkrečiai viešai išsakytai nuomonei, apsiribojančiai ginčo teiginiais.

Grąžindamas bylą, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad abiejose civilinėse byloje bus nustatinėjamos skirtingos aplinkybės, susijusios su V. Bako veiksmais –vienoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar teisėtai elgėsi Seimo narys, kaip tuometinis NSGK pirmininkas, paviešindamas žvalgybos informaciją bei komentuodamas NSGK išvadas, viešai nesuderinęs komentarų turinio su NSGK.

Kitoje byloje byloje yra apibrėžti aiškūs du ginčo teiginiai, kurių viešas paskleidimas ir V. Bako sąžiningumas, juos galbūt paskleidžiant, turės būti nustatyti kaip esminės aplinkybės šioje byloje.

„Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos abstrakčios aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro situacijos vertinimas nuomonės paskleidimo momentu, t. y., ar atsakovas, turėdamas tam tikrą informaciją, turėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo atitinkamai nuomonei susiformuoti ir ją paskleisti,“ – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Pasak jo, nors, formaliai vertinant, tarp nagrinėjamų bylų galima įžvelgti teisinį ryšį, tačiau jis nėra toks, kad susijusioje byloje nustatyti faktai turėtų esminę (prejudicinę) teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

„Šiuo atveju nekonstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pats negalėtų nustatyti atitinkamų faktų, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku, kadangi, kaip jau minėta, abiejų civilinių bylų nagrinėjimo dalykai skiriasi“, – paskelbė teisėja A. Urbanavičienė.

V. Bakas anksčiau teigė, kad koncerno atstovai savo nuožiūra apibendrino jo duotų interviu ištraukas ir ginčo teiginius sukonstravo patys. Parlamentaras taip pat aiškino, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai pažeidė jo saviraiškos laisvę, o bylą nagrinėję teisėjai nepatikrino jo žodžių faktinio pagrindo. 

Koncernas „MG Baltic“ pabrėžė, kad šiame ginče turi būti keliamas esminis klausimas dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros.   

Kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas prieš kelerius metus vadovavo parlamentiniam tyrimui. Po jo padaryta išvada, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui. Prokuroras R. Kurlianskiui prašo pripažinti kaltu už pluoštą įtariamų korupcinių nusikaltimų ir siūlo pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat piniginę baudą.

Koncernui „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui prašoma skirti maždaug 1,5 mln. eurų dydžio baudą.

Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.