„Bus apeliacija tikrai, tikrai skųsim, rašysim apeliacinį skundą. Jie (sūnūs – ELTA) tikrai nepatenkinti tuo, ką išgirdo. Išteisinamasis nuosprendis policininkui turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, policininkas turi būti pripažintas kaltu. Mes norim teisingumo. Bausmę siūlo prokuroras, mes tik norim teisingumo“, – Eltai antradienį sakė nukentėjusiųjų, mamos per įvykį netekusių sūnų advokatas Dainius Dargevičius.

Jis sako, kad yra tam tikros teisės normos, nustatančios pareigūnų elgesį.

Bausmę siūlo prokuroras, mes tik norim teisingumo.

„Turėjo aptarti situaciją, išklausyti medikų, pasikalbėti su galima įtariamąja ir tada priimti strateginį sprendimą. Buvo pažeisti visi teisės aktai, reglamentuojantys jų veiklą. Dėl to kilo konfliktas, buvo išlaužtos durys. Moteris, kai kalbėjosi su jais, nesuprato, kad kalba su pareigūnais, nes jie keikėsi, daužė langus ir laužė duris. Byloje yra nustatyta, kad tada moteris pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Ji pasakė, kad pas ją atvyko netikri pareigūnai ir paprašė iškviesti tikrus. Anksčiau pas ją yra vykę ir medikai, ir policininkai“, – Eltai sakė advokatas.

Jo teigimu, moteris buvo ne parklupusi, o nukritusi.

„Pareigūnas prispaudė gulinčią moterį, ji rankoje turėjo peilį. Jis turėjo 10-15 sekundžių ją sulaikyti, kol ji buvo purtoma tazeriu. Jie to nepadarė. Reikėjo tik peršokti moterį ir užlaužti rankas, čia buvo kelių sekundžių reikalas. Jų veiksmai vėl buvo netinkami. Buvo pradėta šaudyti: du šūviai į vieną ir kitą koją, tada šūvis į pilvą – į gyvybiškai svarbų organą. Tada dar du šūviai į kiekvieną ranką. Pareigūnas pataikė į plaštaką, kur buvo peilis ir nutraukė tos rankos du pirštus. Pirštai nukrito, nukrito ir peilis. Moteris nukrito. Teismas paskelbė, kad tinkamai panaudojo ginklą. Jeigu pareigūnas gali pataikyti į ranką, kodėl šūvis buvo į pilvą, bet ne į rankas?“, – stebisi advokatas.

Jis mano, kad į pilvą buvo šauta sąmoningai ir tyčia.

„Teisme policininkas sakė, kad paslydo ir dėl to pataikė į pilvą. Tačiau centrui pranešdamas, jog panaudojo ginklą, nurodė, kad du šūvius šovė į kojas, vieną į pilvą ir du į rankas. Jis sąmoningai šaudė, jis tada nepasakė, kad paslydo ar iššovė netyčia, jis tą pasakė ir medikams“, – sako D. Dargevičius. Jis mano, kad aukštesnės instancijos teismas turi tai įvertinti.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė nutraukiantis moterį nušovusiam policininkui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu, nustačius, kad jis veikė būtinosios ginties ribose.

Pareigūnas taip pat išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kadangi nuosprendis yra skundžiamas, jis dar neįsiteisėjo. Šalys jį gali apskųsti per 20 dienų.

D. Šerpytį į teismą palydėjo didžiulis būrys policininkų, kurie, išgirdę teismo verdiktą, sveikino išteisintą kolegą.

Nukentėjusiųjų advokatas sako, kad tokiu būdu buvo daromas spaudimas teismui.

Prokuroras D. Šerpyčiui siūlė skirti 2 metų trukmės laisvės apribojimą ir tiek pat laiko uždrausti dirbti darbą, susijusį su disponavimu šaunamuoju ginklu. Jo įsitikinimu, D. Šerpytis, šaudydamas į moterį, peržengė būtinosios ginties ribas.

Prokuratūra mano, kad policijos pareigūnai savo elgesiu išprovokavo moters puolimą – atvykę pareigūnai psichikos sutrikimų turinčiai A. T. tinkamai neprisistatė, nepaaiškino atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti namų duris pagrindo, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją bei nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, pastarajai peiliu puolant namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Taip pat įrodinėta, kad nebuvo neišvengiamo būtinumo nedelsiant sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas.

Atvykusiems pareigūnams medikai nurodė informaciją apie tai, kad žuvusioji sirgo psichikos liga, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė greitosios pagalbos automobilio priekinio lango stiklą, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vienam iš jų sudavė.

„Medikų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iki pasirodant pareigūnams, žuvusioji, būdama namuose, mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, peilį nukreipdavo ir į krūtinę. Tokių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimą laužti duris ir nedelsiant sulaikyti moterį teismas įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą vykdant tarnybines pareigas sulaikyti galimus nusikaltimus padariusį asmenį, kuris kėlė grėsmę ir savo sveikatai bei gyvybei, buvo užsirakinęs namuose ir neįleido atvykusių medikų bei pareigūnų“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtino, kad žuvusiosios agresiją ir puolimą nulėmė būtent ligos paūmėjimas, dėl kurio ji visiškai nesuvokė reikšmingų aplinkybių, o ne tokį jos elgesį išprovokavo pareigūnų veiksmai.

Jau buvo sužalojusi žmones

Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad nuosprendį priėmė atsižvelgęs į apklaustų asmenų parodymus, gausius medicininius duomenis, taip pat praeityje moteriai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, kurios metu buvo apgadintas ne tik svetimas turtas, bet ir smurtauta prieš kelis asmenis.

Teismas konstatavo, kad veiksmai užpuolant kitus asmenis esant prasidėjusiai psichozei nebuvo atsitiktiniai.

„Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, agresijos, taip pat ir fizinės, nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks jos elgesys kartodavosi periodiškai visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų bei jų elgesio“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išlaužus namo duris, panaudojus tiek specialiąsias priemones, tiek ir kitus taktinius veiksmus, pareigūnams nepavyko sulaikyti moters ir atimti iš jos rankų peilį.

Nustatyta, kad žuvusiosios iš esmės neveikė „Tasser“ prietaisai, poveikio neturėjo ir ašarinės dujos. Byloje turimi vaizdo įrašai patvirtino, kad atskiri moters smūgiai peiliu praskriedavo visai šalia pareigūnų kūnų, vieną jų kliudė.

„Galiausiai, situacija susiklostė taip, kad kaltinamasis, jo kolegoms atsitraukus į skirtingus šonus, iš esmės liko vienas priešais žuvusiąją“, – pažymi teismas.

Teismui vertinant moters veiksmus kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus ir pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti, o taip pat galimai ir nužudyti.

„Čia reikšmingi yra tiek žuvusiosios nuolat besikartoję agresyvūs grasinimai papjauti, tiek ir faktiškai atlikti veiksmai – apgadinant medikų tarnybinį automobilį,  sužalojant mediką ir vieną iš pareigūną. Vertinant aplinkybes, daugkartiniai kryptingi žuvusiosios smūgiai peiliu, taikantis juo į įvairias pareigūnų kūno vietas, rodė prasidėjusį puolimą bei akivaizdų siekį sukelti pavojingus mirtinus padarinius, kurių dėl tokio prasidėjusio žuvusiosios puolimo pavyko išvengti, pirmiausia, dėl pareigūnų reakcijos, staigiais judesiais atsitraukiant nuo žuvusiosios, kitu atveju – dėl panaudoto tarnybinio ginklo. Vertinant prasidėjusio puolimo pavojingumą reikšminga pažymėti tai, kad taikytasi didelių matmenų peiliu, kuriuo pataikius padarinių sunkumas būtų buvęs akivaizdžiai ženklus. Prasidėjusio puolimo pavojingumui, nenuspėjamumui reikšminga ir tai, kad pareigūnus puolė psichikos liga sergantis asmuo, kad nustatytos ligos paūmėjimas žymiai padidino žuvusiosios jėgą, kuri kartu pasitelkiant ir didelių matmenų peilį, kėlė realią grėsmę įvykio vietoje buvusių asmenų gyvybei“, – nuosprendyje rašo Vilniaus apygardos teismas.

Teismas pažymėjo, kad svarbu tai, jog žuvusiosios veiksmai leido kaltinamajam ne įsivaizduoti, o pagrįstai manyti, kad bėgdama kryptingai tiesiai į kaltinamąjį su atkištu peiliu rankoje, žuvusioji turėjo ketinimų jį sužaloti ar nužudyti.

„Asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, kas ir nustatyta šioje byloje, iš esmės gali gintis, o dažnai ir privalo pradėti gintis, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis galimybės gintis gali ir nebetekti. Nagrinėjamu atveju besiartinanti žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas – tai niekaip nesustabdė veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama toliau judėjo link kaltinamojo, rankose turėdama didelį peilį“, – rašoma teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės nuosprendyje.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmieji du šūviai iš esmės nedavė jokio rezultato, žuvusioji vis tiek puolė kaltinamąjį, dėl ko šiam neliko kitos galimybės apsiginti, kaip tik atlikti papildomus šūvius.

Teismo vertinimu, tokioje situacijoje pareigūnui nebuvo nei pagrindo, nei laiko ir galimybių svarstyti apie švelnesnių priemonių, kurios prieš tai jau buvo naudotos, pakankamumą puolimui atremti.

„D. Šerpyčio gynyba, iššaunant penkis šūvius, atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir jis susidariusioje situacijoje būtinosios ginties ribų neperžengė. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis asmenį nužudė, gindamasis nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą bei gyvybę, veikdamas būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo“, – teigia teismas.

Tragedija įvyko 2023 metų gruodį Vilniaus rajone.

Tų metų gruodžio 12 dieną agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius.

Agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui buvo pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pripažino, kad 2023 m. gruodį Vilniaus rajone mėginant sulaikyti agresyvią moterį, kuri vėliau buvo nušauta, pareigūnai galėjo padaryti taktinių klaidų. Visgi, A. Paulausko vertinimu, ne dėl šių klaidų žuvo žmogus.

„Sutinku, kad taktinių klaidų buvo ir taktinių klaidų pasitaiko turbūt beveik kiekvienoje situacijoje, kuomet reikia sulaikinėti agresyvius asmenis, nes policijos pareigūnai yra tik žmonės, jie nėra robotai. Veikdami aukšto streso situacijoje klaidas gali padaryti bet kas. Taip, tam tikras klaidas mes matėme, bet tos klaidos nenulėmė žmogaus žūties. Žinoma, mes iš tų klaidų mokomės ir stengiamės jų išvengti“, – dėstė A. Paulauskas.

Jis teigė, kad per metus policijai tenka dešimtis tūkstančių kartu sulaikyti agresyvius žmones. A. Paulausko manymu, tai rodo, kad agresija prieš policija auga.