„MG Baltic“ bylos teismo posėdyje liudijo L. Graužinienė: jokio spaudimo nebuvo

Penktadienį vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos posėdyje liudijusi buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad dėl Pelno mokesčio įstatymo iš buvusio ,,darbiečio“ Vytauto Gapšio jokio spaudimo nejautusi. Buvusi Seimo vadovė teigė, kad įstatymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės ne dėl kažkokio spaudimo iš šalies, o dėl to, jog įstatymo projektas tikrai neatitiko perkeliamos ES direktyvos.

,,Iš tiesų teisėsaugos buvau apklausta dėl Pelno mokesčių įstatymo ir kodėl jis buvo išimtas iš Seimo svarstymo (...) Šiandien esu pasiruošusi, konkrečiai išsitraukiau projektus, kas liečia Pelno mokesčio įstatymą (...) Noriu pabrėžti, kad Finansų ministerija atnešė ir perdavė projektą, kuris nebuvo tikslus, konkrečiai tas tekstas, kurį atnešė ministerija tiesiai kaip direktyvą - nebuvo tikslus“, - teisme teigė L. Graužinienė.

Pasak jos, įstatymas buvo itin svarbus, o ministerijos tekstas nebuvo tikslus.

,,Pirmas (įstatymo projektas. - ELTA), kuris buvo pateiktas ministerijos, neatitiko ES direktyvos“, - sakė ji.

L. Graužinienė teigė, kad įstatymas buvo grąžintas į Biudžeto ir finansų komitetą ir atsakingas už ją tapo Andrius Palionis. Bet ir jis, pasak L. Graužinienės, blogai perkėlė direktyvą.

,,A. Palionio pataisoje taip pat skyrėsi žodžiai nuo direktyvos, skiriasi tam tikra žodžių interpretacija. (...) Direktyva buvo ne pažodžiui perkeliama ir tik pateiktas vertimas, ir paprašiau, kad tas projektas būtų išimtas“, - sakė buvusi Seimo vadovė.

Pasak L. Graužinienės, tik grąžinus į komitetą trečią kartą direktyvą pavyko atitinkamai perkelti.

,,Tik iš trečio karto direktyva buvo perkelta ir priimta, bet tai ne Finansų ministerijos variantas“, - teigė ji.

Po L. Graužinienės teisme liudijo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė. Liudytoja teigė, kad jai po pirmojo BFK posėdžio paskambino Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Pasak jos, buvo keista sulaukti skambučio iš Seimo vadovės, nes, anot jos, kanceliarija retai apskritai sulaukia tiesioginių skambučių iš Seimo pirmininkų. Tuometė Seimo pirmininkė skambučio metu jai pareiškė, kad komitetas nemoka dirbti.

,,Sulaukiau Seimo pirmininkės skambučio, kad komitetas blogai dirba ir nesugeba perkelti direktyvos (...) Nebuvo dažnas atvejis“, - pasakojo A. Brazdilienė.

Po skambučio BFK buvo aptarinėjama Seimo nario A. Palionio pataisa minėtam įstatymui. Pasak liudytojos, komitetas pataisai pritarė iš dalies.

Vėliau įstatymas buvo aptarinėjamas Seimo seniūnų sueigoje, kai aptariama, kokius įstatymo projektus kelti į tos dienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Sueigoje A. Brazdilienė pranešė, kad komitetas pataisai pritarė iš dalies, tuomet L. Graužinienė priėmė sprendimą, kad projektas nebus traukiamas į darbotvarkę, kol pati Seimo pirmininkė neišsiaiškins dėl A. Palionio pasiūlymo Pelno mokesčio įstatymo projektui.

,,Seimo pirmininkės sprendimas buvo neįtraukti į tos dienos Seimo posėdžio darbotvarkę“, - teisme liudijo A. Brazdilienė.

Teisėsauga įtaria, kad 2015 m. koncernas ,,MG Baltic“ siekė, kad Seime nebūtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo pataisos projektas. Patį įstatymą 2015 m. gruodžio pabaigoje parengė Finansų ministerija. Projektu buvo siekiama, kad Lietuva kuo greičiau perkeltų ES direktyvą į savo teisę, kuri sugriežtintų dividendų neapmokestinimo sąlygas, ypač iš užsienio. Todėl koncernas, siekė įstatymo svarstymą nukelti bent į kitus metus.

Kaip skelbė Delfi.lt, teisėsauga įtaria, kad Raimondas Kurlianskis tuomet veikė per Seimo narį Vytautą Gapšį, kad šis įtikintų L. Graužinienę nukelti pataisos svarstymą.

„Jau kitą dieną šis klausimas buvo iškeltas Seimo seniūnų posėdyje, tačiau, kaip aiškėja iš bylos duomenų, tam pasipriešino „darbiečių“ Seimo pirmininkė L. Graužinienė, todėl įstatymo svarstymas buvo perkeltas į 2016 m. O vėliau ir buvo priimtas. Vėliau STT apklausta L. Graužinienė aiškino, kad kolega Kęstutis Daukšys ją buvo informavęs, kad į Pelno mokesčio įstatymo projektą esą netiksliai yra perkelta ES direktyva“, - rašoma portale.

ELTA primena, kad ,,MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs ,,darbietis“ V. Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Advokatas

Advokatas portretas
Pakeisim Konstititititititututucija ir issisuksim.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių