Dėl patvinusių gatvių Vilniuje kalta ir nešienaujama žolė?

  • Teksto dydis:

Trečiadienį Vilniuje gausus lietus gatves vertė upėmis, automobiliai kone plaukė. Įsilijus kai kurios gatvės tapo sunkiai išvažiuojamos. Nepaisydami to, kai kurie rizikavo ir vos ne plaukė. Jei automobiliai ir pravažiavo, kai kurie paskandino savo numerius. Kitus automobilius apsėmė tiesiog kiemuose, pasakojama LNK reportaže.

Upe virto ir centrinė Švenčionių gatvė. Sinoptikai sako, kad būtent šiame krašte tą parą lietaus būta gausiausio.

„Iš meteorologijos stočių daugiausia užfiksavo Švenčionys, kuriuose pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys. Per kelias valandas prilijo 57 milimetrus. Kituose regionuose, šiaurinėje šalies pusėje, pietvakariuose buvo tokių vietų, kur lietaus iš vis nebuvo“, – kalbėjo Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Paulius Starkus.

Kai kuriuos rajonus liūtys nuskalbė dar užvakar.

„Prienuose per gana trumpą laiką iškrito daugiau nei 50 milimetrų kritulių, tad tai yra stichinis meteorologinis reiškinys“, – tęsė P. Starkus.

Kai kur liūties kirčius stiprino didelis vėjas, vietomis siekęs 21 m/s ir su pasekmėmis. Vėtra vertė medžius ant kelių ir automobilių. Laimei, niekas nenukentėjo, tačiau tarnyboms darbo netrūko. Ugniagesiai vyko ten, kur medžiai trukdė eismui.

„Per parą ugniagesiai vyko šalinti trylikos medžių, iš kurių aštuoni teko Kauno apskričiai, o likę – Vilniaus apskričiai – Alytui ir Trakams“, – teigė PAGD Vilniaus 2-osios komandos viršininkas Arūnas Kosčicas.

Eismui netrukdančiose vietose medžius šalino kitos tarnybos, jų atstovai sako, kad liūtys jiems įprastos, kaip ir problemos, kodėl gausiau palijus gatvės patvinsta.

Vilniuje esanti Geležinio Vilko gatvė nuolat tvinsta esą dėl to, kad į ją nukreiptos net kelių gatvių nuotekos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kad ir koks ten įrengtas didelis vamzdis, kuriuo teka vandens nuotekos, ateina momentas, kai jis persipildo ir tada pradeda šaudyti šulinius“, – pasakojo „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

Anot „Grindos“ atstovo, dėl potvynių sostinėje kaltas ir retas žolės šienavimas.

„Bėda ta, kad kai nupjaunama žolė ir ji yra nesurenkama, lietus ją nuplauna ant važiuojamosios kelio dalies. Vėliau žolės patenka ant lietaus nuotekų surinkimo grotelių ir jas užkemša“, – tęsė E. Steponavičius.

Vis dėlto mero patarėjas nelinkęs pripažinti, kad iš pradžių nešienauta, o vėliau jau aukšta nepjauta žolė iš dalies kalta dėl skendusio Vilniaus.

„Ne visai pasitvirtino, kad tai yra šienavimo problema. Čia buvo labiau liūties problema. Tiek žolę, tiek plastikinius maišelius bei kitas šiukšles radome bendroje košėje. O rasta žolė kaip tik buvo trumpa, o ne ilgi stagarai“, – teigė Vilniaus mero patarėjas Kristinas Taukačikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesuprantu

Nesuprantu portretas
Vilnius giriasi 1.5milijardo EUR turintis biudžetą, o nieko nedaro, netvarkos infrastruktūros lietaus surinkimo,. Kiek žinau tai priklauso Vilniaus vandenims, tai gal tegul Vilniaus vandenys padaro kaip beveik visoje Lt už kuba 2.3-3 EUR nes ten gyvena turtingiausi Lt žmonės, tikrai turės už ką susimokėti, ir uždirbta pelną Vilniaus vandenys skiria nuotekų diegimui, plėtrai,rekonstrukcija ir t.t. nes kiek žinau daug Vilniaus mieste yra naujų namų kvartalų net nuotekų neturi ir vandens centralizuoto, o save vilniečiais vadina, skęsta savo sss...kas ten Vilniuje galvas turi kas valdžioje?

..........

.......... portretas
Kalta gali būti būtent šienaujama žolė. Nešienauta pieva tik mažina lietaus padarinius, o priteršta teritorija susmulkinta žole yra visų blogybių šaltinis - nususinama aplinka, beveik dykynė, žvyrkelis, žolės trupinai, kurie ir užkemša lietaus kanalizaciją. Prie to paties - ši svetainė yra šnipinėjimo priemonė, nes turi neištrinamas slaptas programas - tą rodo liekantys vardai po visų įmanomų valymų, ko nėra kitur

G

G portretas
Kažkam labai ta žolė kliūva. Kas benutiktų žolė kalta. Nu paprastai dėl potvynių lietus kaltas. Tokio kiekio vandens nesusiurbs jokios kanalizacijos.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių