- Jūratė Kielė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Realybė: vienas seniausių sostinės miegamųjų rajonų Žirmūnai tampa tiesiog architektūriniu kratiniu be pirminio, kad ir sovietinio, kad ir kuklaus, savitumo.
-
Realybė: vienas seniausių sostinės miegamųjų rajonų Žirmūnai tampa tiesiog architektūriniu kratiniu be pirminio, kad ir sovietinio, kad ir kuklaus, savitumo.
Vargu ar bent vienas vilnietis pasakys, kad gyventi Žirmūnuose – prestižas. Nors šis rajonas iš miesto centro pasiekiamas pėsčiomis, nemaža jo dalis išsidėsčiusi palei Nerį su puikiu Sapieginės kalvų vaizdu anapus, jis nėra nei brangus, nei patrauklus.
Kodėl Žirmūnai neįvertinti? Atsakymo ieškome kartu su Vilniaus tyrinėtoju, netradicines ekskursijas miegamuosiuose sostinės rajonuose rengiančiu gidu Albertu Kazlausku.
Pirmas žingsnis į dešinę
Žirmūnams nuo pat pradžių nebuvo lemta sužibėti. Iš dalies prie to prisidėjo dešimtmečiu jaunesni Lazdynai, 1974-aisiais gavę aukščiausią – Lenino premiją. Žirmūnams teko tenkintis žemesnės kategorijos valstybine premija, ir net ne visam rajonui, o tik Neries pakrante besidriekiančiai jo daliai.
1961 m. prasidėjusios Žirmūnų statybos, galima sakyti, perkėlė Vilnių į dešinįjį Neries krantą. Pirmieji sovietiniai gyvenamieji rajonai buvo formuojami kitapus – Antakalnyje, Naujamiestyje, Savanorių prospekte. Kaip ir vėlesnieji, iškilę abipus Laisvės prospekto. 1965 m. nutiestas tiltas tarp Žirmūnų ir Olandų žiedo, kurį architektai pagal jo formą praminė šokančiu elniu, jau niekam neleido suabejoti miesto plėtra dešiniajame upės krante.
"Tai ir yra kone didžiausias Žirmūnų išskirtinumas. Jie yra savotiška dešiniojo kranto senųjų statybų sala. Anuomet, pačioje blokinių namų eros pradžioje, rajonas darė didelį įspūdį, bet vėliau, kai pradėjo augti kiti miegamieji rajonai, jis išblėso. Išliko vienintelis pranašumas – artumas miesto centrui", – pasakojo A.Kazlauskas, neseniai pristatęs savo antrąją knygą "Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją".
Žavesio šiame rajone nedaug, pripažino gidas, bet įdomių dalykų yra. Vienas iš jų – pati rajono koncepcija. Jis buvo apskaičiuotas konkrečiam gyventojų skaičiui ir pagal tai planuojami visuomeniniai objektai – mokyklos, prekybos centrai ir t. t. Iki jų turėjo būti einama ne ilgiau nei 8 minutes.
Arčiausiai parduotuvių anuomet buvo statomi koridorinės sistemos daugiabučiai, skirti viengungiams arba mažoms šeimoms. Žirmūnuose jie susispietę toje vietoje, kur anais laikais veikė parduotuvė su restoranu, o visą kompleksą puošė rajono simboliu tapusi Kazimiero Kisieliaus skulptūra "Saulės džiaugsmas". Viengungius aplink tokius centrus sumanyta įkurdinti ne atsitiktinai. Siekta, kad jie valgytų ne namuose, o eitų į prekybos, viešojo maitinimo vietas, kur galėtų susipažinti.
Naujovės viską tik pablogino
Įsukus tarp Žirmūnų daugiabučių, pavaikštinėjus jo kiemais, atsiveria erdvės. Nesvarbu, kad nelabai prižiūrėtos, nelabai išpuoselėtos, bet jos yra didelis pranašumas prieš kitus, labiau suspaustus rajonus.
Gidas siūlo pažvelgti į miesto žemėlapį. Kuo naujesnis rajonas, tuo jo tankumas didesnis, net jei imtume vien sovietmetį. Panagrinėjus Laisvės prospekto ašį matyti, kaip atokiai vienas nuo kito namai stovi Lazdynuose, o kylant į šiaurę, Pašilaičių link, rajonai vis labiau tankėja, pastatai aukštėja. Ir anoje epochoje kuo toliau, tuo labiau buvo taupoma tiek statant namus, tiek tiesiant gatves. Kuo toliau šiaurės kryptimi naujesnių rajonų link, tuo Laisvės prospekte daugiau šviesoforų.
Žirmūnai, atsiradę dar iki statybų Laisvės prospekte, tankumo prasme – vis dar komfortiškas rajonas. Tačiau ir jų veidas keičiasi.
Kokie dabar Žirmūnai? Čia tas pats, jei žmogus apsivilktų treningą, geltoną liemenę, apsiautų kostiuminius batus ir dar pasirištų peteliškę.
"Man galbūt sunku kai kuriuos dalykus vertinti objektyviai, nes nesu labai senas žmogus. Bet dabartinėse statybose man labiausiai trūksta kompleksiškumo. Čia tas pats, jei žmogus apsivilktų treningą, geltoną liemenę, apsiautų kostiuminius batus ir dar pasirištų peteliškę. Kai žiūri į naujai statomus ar renovuojamus pastatus – vieni atrodo vienaip, kiti kitaip. Liūdnokas vaizdas", – pripažįsta A.Kazlauskas, tokį vaizdą matantis ir Žirmūnuose.
Šiaurės miestelio "getas"
Ypač jam gaila Šiaurės miestelio. Tą didžiulę teritoriją, kuri priklausė valstybei, galima buvo sutvarkyti daug geriau. Ji atsivėrė miestui po sovietinės kariuomenės išsikraustymo, bet tada buvo nueita pačiu paprasčiausiu ir primityviausiu keliu – tiesiog užstatant, asfaltuojant. Ir dabar, A.Kazlausko vertinimu, geroje miesto vietoje turime sugadintą teritoriją, kurioje, atrodo, viskas nauja, bet nėra nei žalių zonų, nei vietų automobiliams.
Šiaurės miestelio pašonėje stūkso šiuolaikinių daugiabučių kompleksas. Bet ir jis nėra nei rajono puošmena, nei patogi vieta gyventi.
"Dar praeis kiek laiko, ir žmonės, pagyvenę tokiose suspaustose erdvėse, tiesiog nebepirks jose butų. Jie supras, kad formuojamas būsimas getas, o ne, kaip skelbiama, patogus gyvenamasis rajonas. Dabar tebesitęsia eksperimentinis metas, kai užtenka tiesiog naujumo. Nesvarbu, kaip tas namas suspaustas, bet viskas nauja, šviežia, kvepia dažais. Bet tai ilgai netruks", – įsitikinęs A.Kazlauskas.
Žirmūnams sunku išsaugoti savitumą. Šiais laikais jie plėtojami smarkiai keičiant pirminį rajono siluetą, išnaudojant kiekvieną laisvą plotą. Pašnekovas mano, kad šiuos procesus lėmė pokyčiai valstybėje, kurių nesugebėta suvaldyti: "Tai bėda dėl per staigaus perėjimo, kai viskas yra vienose – valstybės rankose, o po to atsiranda daug smulkesnių žaidėjų, kurių interesas, aišku, yra iš vieno kvadratinio metro pasidaryti kuo daugiau pelno."
Vilnius – ne guminis
Kitose miesto vietose ne geriau nei Žirmūnuose. Visuose anksčiau statytuose miegamuosiuose rajonuose, nors juos priimta laikyti neestetiškais, nepatogiais ir visaip kitaip nemaloniais, nauji įterpiniai situaciją tik pablogina.
A.Kazlauskas svarsto, kas galėtų miestą nuo to apsaugoti. Atiduoti valstybei statyti daugiabučius – neįmanoma, vienam vystytojui paskirti didesnį kvartalą, kad jis gražiai, tolygiai jį užpildytų, irgi būtų neteisinga. Atrodytų, gero sprendimo ir negali būti. Bet akivaizdu, ko tikrai trūksta, – miesto valdžios, vyriausiojo architekto institucijos aiškesnės vizijos, nubrėžtų ribų, kas bus ateityje ir kaip kas turi būti statoma.
"Ir valstybiniu mastu turėtume visi pasikalbėti. Šiandien Lietuvoje turime tik vieną augantį miestą – Vilnių. Visi kiti, deja, merdi. Galbūt reikėtų kažkokių priemonių, stabdančių Vilniaus plėtrą. Šiandien jis per daug lengvai pasiekiamas. Manau, niekas per daug nenukentės, jei gyventojų skaičius stabilizuosis ar trauksis kokiais trimis procentais, juolab kad kitiems miestams tie žmonės būtų gyvybiškai svarbūs", – svarstė A.Kazlauskas.
Sostinėje brangu gyventi, lyginant su kitais šalies miestais, bet čia ir atlyginimai didesni. Neveikiant regioninės politikos mechanizmams, visi plūsta į Vilnių ir laikosi jo įsikibę, net jei čia neturi jokių šaknų. Daugėja automobilių? Puiku, mes platinsime gatves ir viską išspręsime. Bet toks požiūris miesto neišgelbės. A.Kazlauskas siūlo užbrėžti raudoną liniją, iki kurios galėtų augti gyventojų skaičius, ir jos neperžengti. Taip gelbstint ir Vilnių, ir kitus miestus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu46
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...